Aplinkiniai sutriko, kai į kapines atėjo mergina, dėvinti vestuvinę suknelę. Netrukus paaiškėjo, ką nuotaka lankė kapinėse, o jos unikali idėja pravirkdė net nepažįstamuosius

Kendall ir aš susipažinome koledže ir pradėjome susitikinėti 2013 m. liepos 16 dieną. Jis buvo šilčiausias, meiliausias ir juokingiausias vyras, kokį tik esu sutikusi. Vėliau jis man pasipiršo 2016 m. liepos 26 dieną, Notre Dame futbolo aikštėje. Mes abu esame didžiausi Notre Dame futbolo gerbėjai, todėl ši akimirka iš tiesų buvo mums abiems nepakartojamai magiška.

Tapti vyru ir žmona nusprendėme 2018-aisiais rugsėjo 29 dieną. Neskubėjome ir norėjome kruopščiai suplanuoti savo didžiąją dieną. Kartu su Kendall draugavome  jau 4,5 metų. Nors norėjome tapti sutuoktiniais kuo greičiau, savo pasirinktos dienos laukėme ir jai ruošėmės kantriai. 2017 m. lapkričio 10 dienos vakarą planavome susitikti su savo vestuvių didžėjumi ir prisėsti prie kitų vestuvių organizavimo darbų.

Tačiau akimirką nusprendėme viską atidėti kitai dienai, tiesiog kartu gaminti vakarienę ir likti namie, žiūrėti filmus. Pasakiau jam, kad tą vakarą turiu anksčiau išeiti iš jo namų, kad galėčiau grįžti namo gaminti deserto mano šeimos Padėkos dienos šventei. Kendall ir aš VISADA vienas kitam pranešdavome, kad saugiai grįžome namo. Mes gyvename maždaug 15 minučių atstumu vienas nuo kito. Parašiau jam žinutę, kad saugiai grįžau namo, o jis atsakė klausimu, ar skanus pavyko desertas šeimai.

Aš atrašiau jam tik po kokių 10 minučių, o atsakymo į žinutę atgal taip ir negavau. Maniau, kad jis užmigo, nes taip buvo jau ne vieną kartą. Nusprendžiau eiti miegoti 22 valandą. Einant link miegamojo išgirdau, kaip skamba mūsų namų telefonas. Prisimenu, kaip dirdėjau drebantį savo tėčio balsą, sakantį „Jis neišgyveno“, po kurio sekė mamos klyksmas ir skaudus verksmas. Buvau tokia sutrikusi ir akimirksniu pagalvojau, kad mano sesuo ir jos vyras pateko į baisią automobilio avariją.

Mano sesuo tuo metu buvo nėščia ir turėjo bet kada gimdyti. Laimei, bloga žinia buvo ne apie mano seserį. Tai buvo žinia, kurios niekas niekada nenorėtų išgirsti.  Tėvai atėjo į mano kambarį ir pranešė man blogiausią žinią – mirė mano gyvenimo meilė. Aš akimirksniu nukritau ant grindų ir sustingau nuo galvos iki kojų. Vis dar ištikti šoko nuvykome į Kendall tėvų namus ir mums jie papasakojo, kaip mano sužadėtinis Kendall žuvo. Kendall buvo savanoris ugniagesys.

Kai išėjau iš jo namų, jis sulaukė skambučio apie nelaimingą atsitikimą maždaug už mylios nuo jo namų. Kadangi jis buvo neužsiėmęs, kai aš išvykau, jis nusprendė atsiliepti į iškvietimą ir padėti, nes jis yra toks žmogus. Kendall buvo nuvykęs į įvykio vietą, kurioje girtas vairuotojas įvažiavo į griovį ir buvo prispaustas. Kendall pastatė savo automobilį priešingoje kelio pusėje ir išlipo pasiimti įrangą iš galinės sėdynės. Būtent tada jį partrenkė kitas neblaivus vairuotojas, kuris taip pat buvo savanoris ugniagesys, atvykęs į įvykio vietą. Mano sužadėtinis žuvo vietoje.

Kendall buvo absoliuti mano gyvenimo meilė, mano sielos draugas, mano artimiausias žmogus. 2018 metų rugsėjo 29 dieną, kuri turėjo būti mūsų laimingiausia, norėjau padaryti kažką ypatingo. Kažką, kas padėtų man pačiai ir kitiems lengviau kapstytis iš mūsų sielvarto ir gedulo laikotarpio. Nusprendžiau nusifotografuoti su savo vestuvine suknele, kurią ketinau vilkėti tą dieną. Tai buvo labai emocionali diena, tačiau su šeimos ir draugų palaikymu ji tapo ypatingesnė ir paguodė kiekvieną iš susirinkusiųjų.

Mano fotografė Mandi Knepp nufotografavo ypatingas akimirkas, kurių metu norėjau prisiminti ir pagerbti Kendall. Fotosesijoje dalyvavo mano šeima, visa Kendall šeima, taip pat mūsų išrinkti pabroliai ir pamergės. Turėti visą savo mylinčią šeimą ir draugus, kurie mane palaikė ir paguodė viso šio tragiško proceso metu, man reiškė daugiau, nei jie kada nors žinos.

Tai buvo pati blogiausia diena mano gyvenime, bet jie padarė ją tuo pat metu ir labai ypatingą. Šią dieną aš vis vien tariau tą lemtingą “taip”, nes aš vis dar svajojau ištekėti bent už jo sielos, kuri, žinau, lydės mane visą gyvenimą. Mandi talento dėka nuotraukos gavosi kur kas įspūdingesnės, nei aš galėjau įsivaizduoti.

Keletą kartų verkiau pasikūkčiodama, kai klūpėjau šalia jo antkapio ar kai jo tėvai mane stipriai apsikabino. Šiandien dalinuosi savo asmeninėmis nuotraukomis todėl, kad šios tikros istorijos iš gyvenimo sugeba priminti jums, koks gyvenimas yra trapus ir trumpas. Net jei ir gyventi pasiseka jums iki žilos senatvės – gyvenimas yra labai trumpas, kai apie jį negalvoji.

Aš nesigailiu, kad mes neskubėjome susituokti ir nesulaukėme tos didžiosios dienos. Tačiau kitiems primenu, kad atidėlioti jums svarbių dalykų neverta, nes rytojus niekam negarantuotas. Aš Kendall mylėjau visa širdimi ir jis tą žinojo. Visiems patariu sakyti apie savo meilę kitiems dažniau. Mylėkite ir sakykite, kad mylite, kuo dažniau. Niekas nežino, ar sekantis atsisveikinimas gali būti paskutinis…