Daugeliui žmonių skrydis gali atrodyti toks pat natūralus ir įprastas kelionės būdas, kaip važiavimas automobiliu, tačiau kitiems tai yra tikra baimė, kuriai įveikti reikia daug pastangų. Jei dažnai skrendate, ilgainiui priprantate prie jausmo, kai pakylate į orą ar kai lėktuvas patiria turbulenciją.

Bet jei kurį laiką nebuvote lėktuve, net įlipę į lėktuvą galite jaustis gana išsigandęs ir susijaudinęs.Taip nutiko pagyvenusiai moteriai, vardu Virdžinija, kuri skrido su „Southwest Airlines“ oro linijomis iš San Diego į Nešvilį. Jos bendrakeleivė, sedėjusi už poros vietų šalia senolės, pasidalijo istorija apie tai, kas nutiko nervingai močiutei ir kaip ji išgyveno kelionę padedama savo „skrydžio angelo“.

  Megan Ashley „Facebook“ įraše paaiškino, kad išgirdo Virginiją sakant, kad ji jaudinasi, nes neskraidė 15 metų. Nepažįstama jai močiutė akivaizdžiai jaudinosi, tačiau Megan nežinojo, kaip jai padėti. Laimei, šalia 96-erių Virdžinijos sedėjo žmogus, prilygstantis angelui.

Senutė skrido į Kanzas Sitį, kad pabūtų su savo šeima per savo gimtadienį, bet kad ir kaip jai buvo malonu juos pamatyti, kelionė ten jai nelabai patinka. Pakilimo metu Virginija paklausė šalia jos sėdinčio vyro, ar jis neprieštarautų laikyti jos ranką. Laimei, nepažįstamasis mielai sutiko. „Ji paprašė šio vyro rankos kilimo metu ir vėl jį apkabino, kai lėktuvas patyrė turbulenciją“ – rašė Megan savo įraše.

„Turėčiau pasakyti, kad šis džentelmenas mielai paėmė jos ranką, leido jai jį apkabinti, ramino ją kalbėdamas ir paaiškindamas viską, kas vyksta, nors ir buvo visiškai svetimas jai žmogus.” Megan sakė, kad vyras, vardu Ben, per visą skrydį ir po jo rūpinosi senole. Ben padėjo Virdžinijai atsistoti, kai jai reikėjo eiti į tualetą, ir stebėjo, ar saugu jai eiti lėktuvo viduriu. Jis taip pat skrydžio pabaigoje laikė jos krepšį, padėjo jai išlipti iš lėktuvo ir įsėsti į neįgaliojo vežimėlį.

Vyras visiškai nepažįstamai senutei padėjo susitikti oro uoste su jos giminėmis ir paliko senutę su dukra visiškai įsitiknęs, kad padarė viską, ką galėjo. Virdžinija buvo labai dėkinga puikiam savo skrydžio draugui, kuris parodė tokį gerumą. Labiau susijaudinusi buvo viską stebėjusi Megan, kuri negalėjo susilaikyti ir pajuto, kad turi apie tokius gerus darbus pranešti visam pasauliui. Megan sakė, kad jai kaupėsi ašaros matant malonų nepažįstamojo elgesį su moterimi.

  „Lenkiuosi prieš jus žemai,  pone, už jūsų malonią širdį ir užuojautą žmogui, kurio niekada nesate prieš tai matę. Dar niekada nebuvau taip sujaudinta skrydžio metu. Tai tikrai buvo mano metų įvykis, nors buvau tik viską pamačiusi pašalietė“ – savo įrašą baigė Megan. Daugelis žmonių komentaruose sakė, kaip juos taip pat sujaudino nesavanaudiškas šio žmogaus poelgis.

„Turime prisiminti, kaip šiame pasaulyje yra daug malonesnių žmonių, nei vaizduojama naujienose! Telaimina Dievas juos abu!” – sakė vienas iš komentatorių. „Kokie tikri humanitariniai paprasti meilės gestai iš širdies“, – rašė kitas. Kiti taip pat dalinosi savo istorijomis, kuriose jie taip pat susidūrė su savo nepažįstamais „skrydžio angelais“. Tokios istorijos verčia mus patikėti kiekvienam žmogui būdingu gerumu. 

Daugeliui žmonių skrydis gali atrodyti toks pat natūralus ir įprastas kelionės būdas, kaip važiavimas automobiliu, tačiau kitiems tai yra tikra baimė, kuriai įveikti reikia daug pastangų. Jei dažnai skrendate, ilgainiui priprantate prie jausmo, kai pakylate į orą ar kai lėktuvas patiria turbulenciją.

Bet jei kurį laiką nebuvote lėktuve, net įlipę į lėktuvą galite jaustis gana išsigandęs ir susijaudinęs.Taip nutiko pagyvenusiai moteriai, vardu Virdžinija, kuri skrido su „Southwest Airlines“ oro linijomis iš San Diego į Nešvilį. Jos bendrakeleivė, sedėjusi už poros vietų šalia senolės, pasidalijo istorija apie tai, kas nutiko nervingai močiutei ir kaip ji išgyveno kelionę padedama savo „skrydžio angelo“.

  Megan Ashley „Facebook“ įraše paaiškino, kad išgirdo Virginiją sakant, kad ji jaudinasi, nes neskraidė 15 metų. Nepažįstama jai močiutė akivaizdžiai jaudinosi, tačiau Megan nežinojo, kaip jai padėti. Laimei, šalia 96-erių Virdžinijos sedėjo žmogus, prilygstantis angelui.

Senutė skrido į Kanzas Sitį, kad pabūtų su savo šeima per savo gimtadienį, bet kad ir kaip jai buvo malonu juos pamatyti, kelionė ten jai nelabai patinka. Pakilimo metu Virginija paklausė šalia jos sėdinčio vyro, ar jis neprieštarautų laikyti jos ranką. Laimei, nepažįstamasis mielai sutiko. „Ji paprašė šio vyro rankos kilimo metu ir vėl jį apkabino, kai lėktuvas patyrė turbulenciją“ – rašė Megan savo įraše.

„Turėčiau pasakyti, kad šis džentelmenas mielai paėmė jos ranką, leido jai jį apkabinti, ramino ją kalbėdamas ir paaiškindamas viską, kas vyksta, nors ir buvo visiškai svetimas jai žmogus.” Megan sakė, kad vyras, vardu Ben, per visą skrydį ir po jo rūpinosi senole. Ben padėjo Virdžinijai atsistoti, kai jai reikėjo eiti į tualetą, ir stebėjo, ar saugu jai eiti lėktuvo viduriu. Jis taip pat skrydžio pabaigoje laikė jos krepšį, padėjo jai išlipti iš lėktuvo ir įsėsti į neįgaliojo vežimėlį.

Vyras visiškai nepažįstamai senutei padėjo susitikti oro uoste su jos giminėmis ir paliko senutę su dukra visiškai įsitiknęs, kad padarė viską, ką galėjo. Virdžinija buvo labai dėkinga puikiam savo skrydžio draugui, kuris parodė tokį gerumą. Labiau susijaudinusi buvo viską stebėjusi Megan, kuri negalėjo susilaikyti ir pajuto, kad turi apie tokius gerus darbus pranešti visam pasauliui. Megan sakė, kad jai kaupėsi ašaros matant malonų nepažįstamojo elgesį su moterimi.

  „Lenkiuosi prieš jus žemai,  pone, už jūsų malonią širdį ir užuojautą žmogui, kurio niekada nesate prieš tai matę. Dar niekada nebuvau taip sujaudinta skrydžio metu. Tai tikrai buvo mano metų įvykis, nors buvau tik viską pamačiusi pašalietė“ – savo įrašą baigė Megan. Daugelis žmonių komentaruose sakė, kaip juos taip pat sujaudino nesavanaudiškas šio žmogaus poelgis.

„Turime prisiminti, kaip šiame pasaulyje yra daug malonesnių žmonių, nei vaizduojama naujienose! Telaimina Dievas juos abu!” – sakė vienas iš komentatorių. „Kokie tikri humanitariniai paprasti meilės gestai iš širdies“, – rašė kitas. Kiti taip pat dalinosi savo istorijomis, kuriose jie taip pat susidūrė su savo nepažįstamais „skrydžio angelais“. Tokios istorijos verčia mus patikėti kiekvienam žmogui būdingu gerumu.