Mirštančio policininko paskutinė viltis buvo inksto persodinimas. Ligonis patyrė šoką perskaitęs būsimos donorės pavardę, nes jis pažinojo ją iš labai nemalonių įvykių praeityje

Savo kaip policininko karjeroje, Terrel Potter sutiko labai daug žmonių ir be abejonės, dauguma iš jų buvo nusikaltę prieš įstatymus. Tokius žmones dauguma iš mūsų esame linkę teisti, smerkti už jų poelgius, nes normalioje visuomenėje laužyti įstatymus tikrai yra negražu. Tačiau kartais visi susimąstome, kodėl žmonės pasirenka tokį kelią, o ne kitokį. Kartais žmogus daryti nedorus dalykus priverčia aplinkybės, problemos, jų pačių psichinės ir fizinės ligos. Kiekvienas atvejis iš tiesų yra skirtingas.

Terrel suėmė ir nubaudė daug žmonių, tai buvo, kaip policininko, pareiga. Tačiau jis neįsivaizdavo, kad vieną dieną jo paties gyvenimas pasisuks visiškai netikėta linkme ir jį pasivys praeities šešėlis. Jocelynn James ir pareigūno Potter keliai buvo susikirtę ne vieną kartą. Jocelynn kentė nuo priklausomybės narkotikams, kurią palaikyti jai reikėjo vagystėmis. Be abejonės, ji ne vieną kartą įkliuvo ir policijai.

Tarp 2007-ųjų ir 2012-ųjų, ji buvo suimta net 16 kartų. Niekam, net jai pačiai, nebuvo abejonių, kad jos priklausomybė ją valdo iki neįtikėtino lygio. Jocelynn du kartus iš 16 turėjo reikalų su pareigūnu Terrell buvo tas pareigūnas, kuris du kartus dalyvavo jos arešte. Policininkas savo karjeros metu susidūrė su daugybe narkomanų, tačiau Jocelynn veidas ir jos pavardė įstrigo jam dėl nepaaiškinamos priežasties. Po daugelio metų jis suprato, kodėl – tai buvo likimas.

Praėjus dešimtmečiui jų keliai vėl susikirto, tik visiškai kitokioje situacijoje. Viena iš narkomanams siūlomų alternatyvų bausmei yra priverstinis gydymas nuo priklausomybės. Labai liūdna, tačiau tik labai mažas procentas ryžtasi žengti pirmą žingsnį ir pasinaudoti šia auksine galimybe pradėti naują gyvenimą. Terrel net neįsivaizdavo, kaip susiklostė Jocelynn gyvenimas, tačiau vieną dieną jam viskas paaiškėjo.

Vyras ilgą laiką turėjo sveikatos problemų, tačiau 2019-aisiais jo sveikata pradėjo staigai blogėti. Jam buvo būtina inkstų persodinimo operacija, o eilės donoro organams gauti yra nerealiai ilgos. Jam buvo suteikiama mažai šansų sulaukti planinės operacijos laukiant eilėje, tad šeima ėmėsi kitų būdų siekiant kuo greičiau išsaugoti vyro gyvybę. Vyras ir jo šeima puoselėjo viltį ir daug meldėsi.

Jų maldas tikriausiai išgirdo Dievas, kuriam dabar meldėsi ir kadaise priklausomybės gniaužtuose buvusi Jocelynn. Tais metais mergina šventė 8-as metines po to, kai ji nustojo vartoti. Didele jos gyvenimo dalimi tapo religija ir bendrystė, kurią ji jautė bažnyčios bendruomenėje. Būtent iš jos Jocelynn sužinojo apie pareigūno Tyrell likimą. Ji prisiminė tai, kai jos keliai su pareigūnu susikirto ne pačiame geriausiame jos gyvenimo etape, tačiau Jocelynn irgi ilgai atsiminė tai, koks švelnus, draugiškas ir žmogiškas buvo pareigūnas praeityje.

Kažkas Jocelynn viduje „pašnabždėjo“, kad ji turi savyje inkstą, kuris išgelbės jam gyvybę. Tai pastūmėjo moterį savanoriškai atlikti reikiamus tyrimus ir sužinojo, kad ji yra ideali kandidatė donorystei, kurios taip laukia jau buvęs pareigūnas. Ji apie savo tyrimus su niekuo nekalbėjo ir tik sužinojusi, kad likimo dėka ji gali išgelbėti vyrui gyvybę, pranešė jo šeimai geras naujienas.

Tyrell neteko žado pamatęs Jocelynn vardą lemtingoje paraiškoje dėl donorystės. Pasakyti, kad vyrą ištiko tikrų tikriausias šokas būtų per mažai. Ligonis neslėpė susijaudinimo ir nuostabos, nes toks šansas galėjo būti tik vienas iš milijono. Kai jie abu pagaliau susitiko po dešimtmečio, jų abiejų akyse žibėjo ašaros. Vyras ir jauna moteris tikėjo, kad viskas yra Dievo darbas.

Tyrell labai džiaugėsi, kad Jocelynn gyvenimas pasikeitė ir ji pražydo pačiomis gražiausiomis spalvomis. Jocelynn buvo įsitikinusi, kad Dievas išsaugojo jos gyvybę ir neleido savęs nužudyti narkotikais tam, kad ji vėliau galėtų išgelbėti Tyrell gyvybę. Sėkminga transplantacijos operacija įvyko birželio 21 dieną.

Sunku būtų patikėti tuo, kad buvusi nusikaltelė, suimta ne kartą šio vyro, šiandien vienas kitą vadina šeima. Likimo vingiai yra nenuspėjami, o kai kurių žmonių gyvenimai tampa panašūs į tikrų tikriausius filmų scenarijus. Džiugu, kad šie du žmonės, nepaisant nemalonumų praeityje, šiandien abu turi naujus šansus gyventi patį pilniausią gyvenimą ir galiausiai vienas kitam pasakyti “ačiū”.