Moteris abiejų nėštumų metu su savimi visada nešiojosi ypatingą statulėlę. Kai pagaliau atsirado nepažįstamasis, kuriam ji įteikė netikėtą dovaną, paaiškėjo jos slapto plano esmė

Mūsų dienomis dažnai kalbame apie tai, kad moteris ir vyrai yra lygūs. Taip, iš tiesų, moterų teisių aktyvistai nuėjo ilgą kelią link to, kad šiandien moteris galėtų gyvenime daryti tą patį, ką ir vyrai – siekti karjeros, būti nepriklausomos, turėti pasirinkimo laisvę savo gyvenime ir t.t. Niekas negali paneigti, kad nuo laikų, kai moteris neturėjo nei žodžio laisvės, nei teisės balsuoti ar nepriklausyti nuo vyro, pasiekta daug.

Tačiau faktas, kad moterys ir vyrai yra lygūs, nepanaikina elementarios kultūros, kurios turėtume mokyti jaunus berniukus (ir mergaites), kaip yra gražu ir galantiška elgtis viešose vietose su nepažįstamaisiais. Štai viena Niujorkietė vardu Yvonne nutarė atlikti eksperimentą, kurio baigtis nustebino net ją pačią. Yvonne dažnai važinėjo Niujorko metro, net tada, kai laukėsi savo pirmagimio.

Ji visada su savimi turėjo ypatingą kortelę, kurią ji pasigamino spaustuvėje. Tai buvo padėkos kortelė su pagyrimu. Yvonne stebėjo kasdien dešimtis vyrų, kurie nesiteikdavo užleisti vietos nėščiai moteriai metro vagone. Jai daug kartų savo vietą užleido moterys, už tai Yvonne buvo labai dėkinga. Tačiau jos eksperimentas siekė pamatyti, kada gi jai vietą metro užleis vyriškos lyties atstovas.

Savo kortelėje ji buvo parašiusi: “Sveikinu, jūs esate padorus ir mandagus vyras”. Ji laukė to ypatingo momento, kai jai kažkas įrodys, kad džentelmeniškumas dar egzistuoja, tačiau nesulaukė. Pirmasis nėštumas taip ir praėjo be nei vieno galantiško gesto iš vyrų. Kai Yvonne pastojo antrą kartą, ji padidino statymus.

Dabar ji su savimi kasdien turėjo statulėlę. Joje buvo pavaizduotas stipruolis, plėšiantis nuo savęs drabužius. Po ja buvo lentelė su užrašu: “ Malonus ir padorus vyrukas, numeris #1! Pirmasis vyras, užleidęs savo vietą moteriai per jos abu nėštumus”. Kaip jau Yvonne nestebino, antrasis nėštumas ir kelionės metro buvo labai panašios į jau patirtą.

Vyrai arba buvo sulindę į savo telefonų ekranus, arba vaidino, kad miega. Tik 8 mėnesį, kai nebuvo įmanoma nepastebėti Yvonne pilvo, ji pagaliau sulaukė savo didvyrio. Vienas vyrukas pakėlė akis nuo išmaniojo ekrano ir pastebėjo šalia jo stovinčią nėštukę. Jis greitai šoko iš savo vietos ir pasiūlė Yvonne atsisėsti. Nieko nelaukdama moteris iš kuprinės išsitraukė netikėtą dovaną – statulėlę, kurią ji kasdien nešiojo su savimi.

Pagaliau šis trofėjus sulaukė savo šeimininko. Tądien Yvonne nespėjo paklausti galantiško vaikino jo vardo, tačiau jis mielai prieš išlipdamas pozavo jai nuotraukai su trofėjumi. Kai Yvonne pasidalino savo eksperimento rezultatais savo Instagram paskyroje, nustebusių tokia nėščiųjų kasdienybe Niujorke buvo šimtai. Tačiau atsirado ir žmonių (daugiausia vyrų), kurie šaipėsi iš moters ir jos supratimo apie pasaulį.

Yvonne sulaukė komentarų, sakančių, kad jai niekas neskolingas užleisti vietą. Būtent šioje vietoje ir iškilo diskusija – ar moterų ir vyrų lygybė reiškia, kad naują gyvybę po savo širdimi nešiojanti moteris jau nebeturi jokių net minimalių privilegijų?

Ar to dabar mokome savo vaikus – būnant lygiais, mes turime pamiršti apie elementarų gerumą, gerą širdį ir tiesiog supratimą, kad nėščiai gali būti sunku stovėti ir nieko tokio karts nuo karto pasiaukoti keletui minučių? Yvonne sutiko daug moterų, noriai užleidusių jai savo vietą, tačiau ją nustebino, kad per tiek daug kartų metro jai galantiškumą parodė tik vienas vyras. Kaip manote jūs, ar Yvonne nori per daug, ar iš tiesų turėtume nepamiršti apie elementarius kultūros ir žmogiškumo principus?