Pratybų metu kariai pateko į siaubingą avariją. Sunku patikėti tuo, ką dėl savo kolegų padarė vienas iš karių, kuris dabar gyvena su savo poelgio pasekmėmis

Tarnavimas kariuomenėje ne veltui vadinamas tikra gyvenimo mokykla. Tai sunkus darbas, reikalaujantis ištvermės, drąsos, vidinės stiprybės ir brandos. Tiek pratybų metu, tiek karo lauke, kario laukia daug pavojų ir rizikų. Šiandien norime papasakoti apie vieną tokių drąsuolių, kurio polegis dėl savo kolegų sujaudino milijonus aplink pasaulį. 

Jaunuolis vardu Ezra Maes yra sunkiai apibūdinamas, nes žodis “herojus” netalpina viso to, ką reprezentuoja šis karys. Vaikinas užaugo karininkų šeimoje, todėl jo aistra tarnybai augo kartu su juo nuo mažumės.

Baigęs mokyklą Ezra nutarė išbandyti savo jėgas ir stojo į ginkluotas JAV karių pajėgas. Po dviejų metų apmokymų, vaikinas su būriu buvo išsiųstas į NATO pratybas Slovakijoje, kur dar su dviem kolegomis Ezra atlikinėjo intensyvias pratybas tankuose. 48 valandas būrys turėjo ištvęrti labai įtemptus apmokymus, po kurių kariai atėjus poilsio laikui galėjo miegoti tuose pačiuose tankuose.

Ezra, jo kolegė seržantė Aechere Crump ir vyresnysis eilinis Victor Alamo miegojo, kai staiga sunkus tankas pradėjo judėti iš vietos. Visiems pabudus atrodė, kad kažkas juokauja ir vieni kitiems liepė nustoti. Tačiau problema buvo kitur – netikėtai sugedo saugos stabdžiai ir ant kalno stovėjęs tankas pradėjo nevaldomai riedėti žemyn. Nesuveikus atsarginiams stabdžiams, visi pajuto begalinį adrenalino ir išgasčio pliūpsnį.

Deja, tankas riedėjo kryptimi tik žemyn ir jo nestabdė nei medžiai, nei duobės. Netrukus sunki karo mašina pasiekė net 144 kilometrų per valandą greitį. Tą trumpą akimirką visi galvojo tik apie tai, kad jų laukia pabaiga. Viskas baigėsi tik tada, kai sunkiasvorė mašina įsirėžė į tarpeklio uolas. Smūgio metu šarvuotas tanko bokštas visiškai nulūžo nuo korpuso ir Ezra buvo nublokštas į kitą tanko galą. Jo koja stipriai įstrigo tarp tanko dantračių. Ezra kolegos taip pat buvo sunkiai sužeisti – seržantė turėjo atvirą žaizdą, iš kurios kraujas liejosi fontanu.

Tanko vairuotojas patyrė daugybinius stuburo ir kaulų lūžius, todėl negalėjo pajudėti ne per centimetrą. Būtent tada Ezra suvokė, kad turi veikti. Pirmiausia, jis turėjo užspausti kolegės žaizdą, kad ši nenukraujuotų ir nemirtų akyse. Antroji užduotis buvo iškviesti pagalbą. Tačiau vaikinas net neįsivaizdavo, kad vos pajudėjęs iš savo vietos, kur jis buvo užspaustas, nutiks tai, kas pakeis jo gyvenimą.

Norėdamas pasiekti toliau esančią vaistinėlę, Ezra trūktelėjo savo kūną iš dantračių. Pasigirdo trakštelėjimas – atsistumdamas kita koja nuo tanko sienelių Ezra nuplėšė savo sužalotą koją visiškai. Tą akimirką prieš jo akis prabėgo visas jo trumpas gyvenimas. Tačiau net ir amputavus sau koją, Ezra mintys buvo skaidrios – jis privalo padėti kolegoms. Jis užspaudė savo žaizdą o po to ir kolegės. Ezra turėjo taip pat telefoną, kuris vienintelis nedužo smūgio metu ir turėjo signalą.

Jis paskambino kolegoms, kurie jau buvo sunerimę dėl to, kad dingo jų tankas. Pagalba su sraigtasparniu buvo išsiųsta nedelsiant. Visi meldėsi, kad išgyventų. Vienas iš paskutinių vaizdų, kuriuos Ezra prisimena prieš tai, kai jis prarado sąmonę, buvo jo seržantas, bėgantis su jo koja. Chirurgai labai stengėsi, tačiau jiems nepavyko atstatyti vaikino kojos atgal.

Ezra liko su visiška dešinės kojos amputacija, lūžusia kairės kojos kulkšnimi, peties ir dubens kaulų lūžiais 5-iose vietose. Tačiau didžiausias stebuklas buvo tai – visi išgyveno ir sveiko, tik vaikino pasiaukojimo ir greito mąstymo dėka. Vaikino laukė labai ilgas kelias pasveikimo ir reabilitacijos link, tačiau jis džiaugėsi, kad išgyveno. Būdamas sumaitotame tanke jis buvo įsitikinęs, kad neišgyvens.

Todėl kad ir kokios pasėkmės būtų, jis yra laimingas, turėdamas šansą gyventi toliau. Būtent todėl duodant interviu jis daug šypsosi. Dabar vaikinas mokosi vaikščioti su prostetine koja, kuri privalės jam atstoti tą, kurią jis prarado pratybose.

“Aš esu laimės kūdikis, mano kolegos taip pat. Viskas turėjo pasibaigti žymiai baisiau. Išskyrus mano prarastą koją, mes iš to sumaitoto tanko išėjome gyvi ir (beveik) sveiki.”- šypsodamasis sakė vaikinas. Iš tikrųjų kalbėdamas apie ateitį Ezra šypsosi iki ausų. Sunku tuo patikėti, tačiau vaikinas teigia, jog šis įvykis buvo geriausia, kas nutiko jo gyvenime. Jis iš tikrųjų džiaugiasi, nes dabar jis aiškiai suvokia savo gyvenimo tikslą, kurio jis nematė prieš avariją.

Šis gyvenimą pakeitęs įvykis parodė jam jo kryptį, o Dievo padovanota galimybė gyventi jam tapo antru šansu. Vaikinas planuoja studijuoti ir surasti sritį, kurioje jis aistringai galės užsiimti kuo nors, susijusiu su pagalba kitiems. Viena iš tokių jam aktualių ir įdomių sferų – prostetinių galūnių kūrimas.

 “Tai yra geriausia man gyvenimo suteikta galimybė atsispirti ir siekti kažko aukštesnio” – apie savo būsimus planus dirbti su likimo broliais ir seserimis pasakojo šis herojus. 2021-aisias Ezra buvo apdovanotas „Metų kario“ apdovanojimu, o po dviejų metų reabilitacijos jis taip pat susirado merginą, kuri taip pat tarnavo jūrų laivyne ir yra netekusi kojos. 

Nenuostabu, kodėl ši istorija sujaudino tūkstančius skaitytojų ir žmonių. Ezra požiūris į gyvenimą net po tokios baisios tragedijos yra labai įkvepiantis, iš jo pozityvumo galima labai daug ko išmokti. Viskas, kas mums nutinka gyvenime, nutinka ne be priežasties. Labai svarbu įžvelgti tas pamokas ir tuos šansus, kuriuos mums duoda gyvenimas, kartais labai skaudžių patirčių metu. 

Drąsaus herojaus pasakojimas iš pirmų lūpų (anglų kalba):