Tėvai su siaubu įsivaizdavo sūnaus ateitį po to, kai jam amputavo kojas ir rankas. Tačiau gyvenimas susiklostė ne ta linkme, kurios jie bijojo. Štai kaip berniukas gyvena šiandien

Visi tėvai slapta baiminasi dėl savo vaikų ligų. Kai vaikai suserga, mes valdome viduje savo emocijas ir darome viską, ką galime, kad mūsų vaikai pasveiktų ir nebe kentėtų. Tačiau atvejų būna kur kas liūdnesnių, kuriose nenorėtų atsidurti nei vienas tėvas ar mama. Berniuko Harley Slack tėvai išgyveno tikrą košmarą. Kai berniukui buvo vos treji metai, jis susirgo sunkia liga.

Diagnozė buvo triuškinanti – meningitas. Siaubinga infekcija glemžėsi berniuko gyvybę, o tėvai, jausdami visišką bejegystę, galėjo kliautis tik medikų pastangomis. Jų mažylio širdis buvo sustojusi tris kartus, o Harley net keturias minutes praleido klinikinės mirties būsenoje. Tačiau Harley yra atkaklus berniukas, kurį saugo angelai sargai.

Jo gyvybę medikai išsaugojo, tačiau siaubingas meningitas pareikalavo savo aukų. Dėl ligos sukeltų komplikacijų teko pašalinti visas berniuko galūnes – rankas ir kojas. Sunku net įsivaizduoti, ką turėjo jausti tėvai. Tokia žinia buvo pribloškianti. Tačiau lengva suprasti tai, kad jų širdyse buvo laimė, kad sūnus aplamai išgyveno. Kai berniukas pagaliau atsigavo, jis suprato, kad jo kūnas pasikeitė.

Šalia jis pamatė iš laimės verkiančius tėvus, kurie džiaugėsi, jog jų sūnus gyvens ir nuo pat pirmų minučių skatino jį nesijaudinti dėl ateities. Ši šeima buvo pasiryžusi įveikti visus gyvenimo metamus sunkumus iškelta galva. Harley buvo išrašytas iš ligoninės ir pradėjo mokytis gyventi naujai. Jam reikėjo išmokti judėti be kojų ir valdyti naujas rankas. Tuo pat metu tėvai kovojo savo viduje su baimėmis ir nerimu dėl ateities, nes sūnui tuo metu reikėjo tik palaikymo ir stiprių, laimingų tėvų.

Reabilitacija truko kelis metus, berniukas paaugo, tačiau visiškai neprarado gyvenimo džiaugsmo. Priešingai, buvo labai smalsus, atviras ir pasitikintis žmonėmis. Iš dalies buvo aišku, kad tėvai savo rolę išpildo puikiai, nes tokioje situacijoje vaikui būtų lengva pasiduoti, pradėti savęs gailėtis ir jau ankstyvame amžiuje prarasti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę. Be abejonės, kiekvienas gyvenimo etapas atnešdavo savo baimę.

Kai Harley atėjo laikas pradėti lankyti mokyklą, jo tėvai ilgai galvojo, kaip pasielgti. Jie žinojo, kad paprastoje valstybinėje mokykloje jų laukia tikra nežinia – ar jų sūnų priims, ar iš jo nesityčios ir nesugniuždys ir taip daug išgyvenusio vaiko kiti jo bendraamžiai. Niekam ne paslaptis, kad šiais laikais yra labai daug nejautrių žmonių, kurie nesikuklina ir yra pasiruošę bet kokį silpnesnį žmogų sutrinti į miltus patyčiomis. Tačiau jų baimės išblėso, kai Harley pirmą kartą atvyko į savo klasę.

Berniukas ten tapo dėmesio centru, tikra klasės žvaigžde ir visi jį įsimylėjo, bei norėjo draugauti. Jo unikalumas buvo įdomus bendramoksliams ir jie nuo pirmų dienų ji priėmė į savo draugų ratą. Iš dalies tai buvo labai svarbu ir todėl, kad mokykloje Harley privalo turėti gerą draugų užnugarį. Jo laukia ilgas laikotarpis, kuriame gali būti ir daugiau iššūkių. Panašu, kad viskas sekasi gerai ir Harley džiaugiasi paauglyste.

Be to, šį mažą herojų palaiko ne tik jo šeima ar bendraklasiai, bet ir visa šalis. Su Harley ne vieną kartą susitiko žymūs žmonės, jam palaikymo ir įkvėpimo įdavė garsūs paraolimpiečiai, kurie gyvena puikų gyvenimą taip pat be galūnių. Vieną prestižiškiausių šalies apdovanojimų už drąsą ir užsispyrimą gyventi jam įteikė pats Usainas Boltas, pasaulio bėgimo čempionas.

Džiugu, kad Harley turi visokeriopą aplinkos palaikymą, nes be jo jam būtų sunku naviguoti gyvenime ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Šiandien Harley toliau lanko mokyklą ir yra įprastas vaikas. Pats berniukas supranta, kad turi kuo didžiuotis ir drąsiai šypsosi ir demonstruoja savo prostetines galūnes.

Siaubingi gyvenimiški atsitiktinumai nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį ar įsitikinimus. Labai liūdna, kad mažam berniukui gyvenime teko iškęsti tiek daug. Tačiau, kaip sakoma, viskas vyksta ne veltui.

Tikėtina, kad Harley savo gyvenime atras labai ypatingą veiklos kryptį, kurioje jis galbūt padės kitiems panašaus likimo žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą. Galiausiai, vien savo pavyzdžiu ir savo šypsena jis įkvepia milijonus žmonių, o to jau užtenka tam, kad savimi galėtum didžiuotis.