Visas kaimas pergyveno, kaip teks gyventi 8 vaikams, per metus netekusiems abiejų tėvų. Vaikų teisių tarnybas sustabdė šeimos kaimynai, o vyriausioji dukra pribloškė savo žodžiais

Netekti tėvų yra tai, kas iš pagrindų gali pakeisti vaiko gyvenimą jį sugniuždant. Tai tragedija, kuri ankstyvame amžiuje suteikia daug skausmo, daug streso, kurį patiria dažniausiai tik suaugę. Tokią siaubingą netektį teko išgyventi ir dideliam būriui vaikų Rusijoje.

Jetvušenko šeimoje augo 8 vaikai. Vyriausioji dukra vardu Kristina tuo metu buvo 19-kos, o jauniausiam broliukui buvo vos ketveri metai, kai jie neteko abiejų savo tėvų. Tėvas mirė nuo sunkios ligos, o po jo, nepraėjus nei metams, mirė ir mama. Visas kaimas pergyveno dėl vaikų, staiga tapusių visiškais našlaičiais.

Be abejonės, jiems kuo skubiau reikėjo naujų globėjų arba perkėlimo gyventi į vaikų globos namus. Bet kokiu atveju, provincijoje jų laukė liūdna ateitis, nes sąlygos vaikų namuose niekur nėra net patenkinamos, o jei juos kas nors norės įsivaikinti, tai visi vaikai bus tarpusavyje amžiams atskirti.

Tiek daug išgyvenusiems broliams ir seserims tai būtų nepakeliama, o toks likimo smūgis galėjo galutinai juos sutriuškinti. Būtent tada Kristinai teko priimti kone svarbiausią ir sunkiausią sprendimą savo gyvenime. Ji panoro tarpti visų 6 savo brolių ir sesers oficialia globėja.

Tai buvo stulbinantis sprendimas visam kaimui, nes kiekvienas žmogus puikiai suvokė, kad tai – labai sunki misija. Paaukoti savo jauną gyvenimą dėl savo jaunesnių brolių ir sesers, kasdien susidurti su finansiniais ir psichologiniais iššūkiais – tai buvo didelis apsisprendimas, kuris sujaudino visą apylinkę.

Žmonės pažinojo Kristiną ir tikrai tvirtai tikėjo, kad ji susitvarkys ir kad tai yra geriausia, ką galima tokioje situacijoje padaryti. Vaikams būtų sunku, tačiau jie turėtų vienas kitą. Kaip galima buvo nuspėti, vaikų teisių tarnybos buvo nusistačiusios priešiškai dėl tada 19-metės tapimo net 7 vaikų mama. Tačiau visi našlaičių kaimynai paliudijo ir užtarė Kristiną, tad galiausiai jai buvo suteikta oficiali vaikų globa. Be abejonės, vaikai buvo laimingi, likę gyventi gimtuose namuose ir visi kartu.

Jaunai merginai nebuvo lengva – ant jos pečių krito daugybė rūpesčių. Kiekvieną dieną teko anksti keltis, ruošti maistą ir rūpintis buitimi. Visi vaikai turi būti aprengti, pamaitinti, o dar reikia padėti ir paruošti namų darbus. Tačiau mergina turi su broliais ir sese bendrą kalbą ir kiekvienas prisideda prie buities darbų, todėl jie ir toliau gyvena darniai.

Kristina dėl savo unikalios istorijos buvo pakviesta į televiziją, tačiau greitai to pasigailėjo. Nors po pasirodymo televizijoje jai ir jos broliams padėti nors minimaliai panoro nemažai žmonių, daug kas pradėjo į ją žiūrėti per padidinamąjį stiklą.

Ją kritikavo dėl to, kad ji nusiperka sau kosmetikos, pasidažo ar nueina į kirpyklą ir perdažo plaukus. Taip dažnai nutinka – tų žmonių, kuriems suteikiama kokia nors parama, kiekvienas žingsnis pradedamas analizuoti piktų žmonių. Atrodytų, dėl sunkios finansinės situacijos ji turi visiškai apsileisti ir absoliučiai nesirūpinti savimi.

Ką jau kalbėti apie komentarus, kad tokioje padėtyje esanti mergina nesuras sau antrosios pusės. Kam reikalinga mergina, kuri augina mažus vaikus? Laimei, po keletos metų reikalai tapo lengvesni. Jau net keli Kristinos broliai yra pilnamečiai ir yra išvykę gyventi mieste, kur dirba. Jie išlaiko patys save ir šiek tiek padeda jaunėliams. Pati Kristina taip pat sulaukė savo laimės valandos ir sutiko savo gyvenimo meilę.

Kartu su jau vyru ji vis dar augina jauniausius broliukus ir svajoja apie savo ateitį ir galimybes turėti savo vaikų. Kažkada mergina žurnalistams sakė, kad didžiausia jos svajonė yra suteikti vaikams gerą gyvenimą ir išsilavinimą. Dabar, kai jos svajonė jos didelių pastangų dėka jau pildosi, metas atėjo kurti savo gyvenimą ir svajoti apie savo naujos šeimos ateitį. Linkime šiai nuostabiai, atsidavusiai merginai tik didžiausios sėkmės!