Asistentas paklausė savo boso, kodėl šis nesinaudoja kompiuteriu ir neturi net elektroninio pašto. Vyro atsakymas pagalbininkui sukėlė šoką ir privertė susimąstyti

Bedarbis ieškojo darbo ir nusprendė kreiptis dėl valytojo darbo farmacijos įmonėje. Jis atitiko visus kriterijus, kad gautų tą darbą. Po trumpo darbo pokalbio farmacijos įmonės darbuotojas paprašė vyro pateikti savo elektroninio pašto adresą, kad būtų išsiųsti reikalingi dokumentai.  

Vyriškis atsakė: „Neturiu nei kompiuterio, nei elektroninio pašto paskyros“. Įmonės atstovas nustebo ir pasakė vyrui liūdną žinią : „Deja, be el. pašto adreso negalime užbaigti įdarbinimo proceso ir negalime jums suteikti darbo“.  

Vyriškis išėjo iš pastato. Piniginėje jis turėjo tik 20 eurų. Tada einant pro prekybos centrą jam kilo mintis. Jis nusipirko 10 kg obuolių ir pradėjo vaikščioti nuo durų iki durų ir juos pardavinėti. Tokiu būdu po valandos jis turėjo beveik 50 eurų. Už juos bedarbis nusipirko daugiau obuolių ir tik savo išmonės dėka iki vakaro uždirbo 200 eurų.

Kitą dieną jis nusprendė vėl pardavinėti obuolius. Vaikščiodamas iš namų į namus jis kalbėjosi su žmonėmis, kurie draugiškai jam siūlė naujų idėjų dėl žmonėms reikalingų produktų. Galiausiai jis nusipirko dviratį, kad jo mažas versliukas vyktų greičiau, o paskui – net nedidelį pristatymo sunkvežimį.

Po 5 metų ji jau turėjo keletą didelių savo parduotuvių. Būtent tada jis nusprendė pasirūpinti savo šeimos finansiniu saugumu ir kreipėsi į jam dirbantį asisteną dėl finansinių patarimų. Kartu jie susitarė dėl ateinančių metų investicijų plano. Finansų patarėjas paprašė vyro pateikti elektroninio pašto adresą, kuriuo galėtų atsiųsti sutartą pasiūlymą.

Tada vyras pasakė, kad neturi kompiuterio ir elektroninio pašto adreso. Jo darbuotojas stebėjosi: „Sukūrėte tokią didelę įmonę, o kompiuterio neturite? Ar žinote, ką galėtumėte pasiekti, jei turėtumėte kompiuterį ir elektroninio pašto adresą?“

Vyriškis atsakė: „Žinau, būčiau valytojas farmacijos įmonėje“.

Viskas šiame gyvenime vyksta ne be priežasties. Kartais verta prisiminti, kad kai užsidaro vienos durys, atsidaro tos, pro kurias mums buvo visada lemta užeiti.