Nemėgstate grikių? Daug ką prarandate! Mokslininkai jau seniai tiria šias neįtikėtinai maistingas kruopas, tad štai kodėl grikius valgyti turime beveik kasdien

Mokslininkai išsiaiškino, kad mūsų tautiečių mėgstama košė padeda organizmui gaminti ilgaamžiškumo baltymus. Grikiai yra mūsų virtuvės pažiba. Šias kruopas mėgsta vaikai ir suaugusieji, jos praktiškai neturi kontraindikacijų, jose yra didžiulis vitaminų ir mikroelementų kiekis, dėl kurio jos gavo slapyvardį „grūdų karalienė“.

Kodėl grikiai?

Grikių tėvynė yra Indija ir Nepalas, kur jie buvo auginami dar prieš 5000 metų. Iš pradžių grikiai paplito visoje Azijoje, o vėliau atkeliavo į Europą. Grikiai slavams buvo atvežti 10-ame amžiuje iš Bizantijos, dėl ko ir gavo savo pavadinimą – grikių (graikų) kruopos. Pačioje Graikijoje jos buvo vadinamos turkiškomis kruopomis, Italijoje ir Ispanijoje – arabiškomis. Kai kuriomis kalbomis (pavyzdžiui, anglų ir vokiečių) jis vadinamas buko kviečiais dėl to, kad trikampės grikių sėklos primena buko riešutus.

grikių laukai Azijoje

Vakarų Europoje grikiai neprigijo per daug – dėl nepretenzingo auginimo jie dažniau naudojami gyvulių pašarui. Grikiai nėra itin populiarūs savo tėvynėje, kur jie laikomi vargšų maistu. Tačiau Rytų europoje ir slaviškoje Azijos teritoijoje šios kruopos buvo įvertintos dėl naudingų jų savybių. Kaip Rusijoje, taip ir Lietuvoje, grikiai yra itin populiarūs ne tik pagal vartojimą, bet ir auginimą. Dar grikiai populiarūs Kinijoje bei Japonijoje, bet ne košės, o soba makaronų pavidalu.

Reklama

Soba (grikių miltų) makaronai

Kuo naudingi grikiai?

Grikiai – tikras sveiko maisto simbolis, juose yra daugiau nei 50 vertingų medžiagų. Šios kruopos yra vienas iš augalinių baltymų kiekio lyderių (daugiau tik ankštinėse), be to, baltymai gerai pasisavinami. Maisto medžiagių grikiuose – neįtikėtinai daug.

Geležis didina hemoglobino kiekį ir padeda sergant mažakraujyste, kalis stiprina kraujagyslių sieneles ir kartu su fosforu palaiko kaulinių audinių būklę, magnis teigiamai veikia endokrininę ir širdies ir kraujagyslių sistemas, flavonoidai stiprina kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį ir normalizuoja kraujo spaudimą, antioksidantai (fenolio rūgštis ir selenas) reguliuoja cholesterolio kiekį ir padeda veikti imuninei sistemai, taip pat šalina iš organizmo laisvuosius radikalus. Be to, grikiuose yra daug cinko, vario, mangano, folio rūgšties, vitaminų B1, B2 ir PP.

Grikiuose yra visos aštuonios nepakeičiamos aminorūgštys (triptofanas, lizinas, metioninas, valinas, treoninas, leucinas, izoleucinas, fenilalaninas) ir dideliais kiekiais. Jei kalbėsime apie kitus augalinius produktus, grikius lenkia tik sojos pupelės ir ankštiniai, tačiau grikių maistinės medžiagos yra kur kas lengviau pasisavinamos, nei pastarųjų. 

Grikiai teigiamai veikia virškinimo sistemą – juose daug skaidulų, gerinančių virškinimą, sekrecinę kepenų ir kasos funkciją. Be to, dėl didelio baltymų kiekio ir mažo kaloringumo grikiai naudingi laikantis dietos – ilgą laiką suteikia sotumo jausmą.

Dėl žemo glikemijos indekso grikiai naudingi diabetu sergantiems žmonėms. Didelis skaidulų kiekis, lėtinantis angliavandenių pasisavinimą žarnyne, sukelia gliukozės kiekio kraujyje šuolį. Kanados Manitobos universiteto mokslininkai nustatė, kad sergant 2 tipo cukriniu diabetu grikiai gali netgi sumažinti cukraus kiekį – 12–19 % – praėjus pusantros ar dviem valandoms po valgio.

Be to, grikiai yra nepakeičiamas produktas žmonėms, kenčiantiems nuo celiakijos ar netoleruojantiems glitimo. Ir apskritai vienintelė šio grūdo kontraindikacija yra individualus produkto netoleravimas. Nors, žinoma, valgyti vien grikius yra neįmanoma. Saikingumas svarbus visame kame, o jei valgysite išskirtinai tik šį produktą, gali užkietėti viduriai, skaudėti galvą ir atsirasti kitų nemalonių pasekmių.

Grikiai ir ilgaamžiškumas

Grikiai prisideda prie organizmo baltymų gamybos (todėl juos vertina vegetarai), o naujas Sibiro federalinio universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad šie baltymai taip pat apima ilgaamžiškumo baltymą (sirtuiną 1), kuris apsaugo organizmo ląsteles nuo senėjimo ir prisideda prie gyvenimo trukmės ilgėjimo, taip pat padidina atsparumą stresui.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad dieta, kurioje yra grikių, turi vadinamąjį kalorijų ribojimo efektą, nes šiuose grūduose yra daug nevirškinamų skaidulų. Kai į racioną įtraukiami grikiai, sirtuino 1 gamyba didėja“, – cituoja tyrimo autorių Shubra Pande. Mokslininkai teigia, kad kiti augaliniai maisto produktai taip pat gali prisidėti prie sirtuino 1 gamybos. Tačiau grikių atveju tai jau įrodytas faktas.

Kaip teisingai virti grikius?

Grikiai puikiai dera su bet kokiu maistu – mėsa, vištiena, daržovėmis, pienu. Populiariausia grikių rūšis – nemalti, tai yra nesmulkinti skrudinti arba garuose virti grūdai. Taip pat parduodami žali grikiai, tai yra neperdirbti grikiai, jie laikomi naudingiausiais, nes išsaugo daugiau maistinių medžiagų.

Kaip ir daugumą produktų, verdant prarandama dalis naudingų elementų, todėl grikius geriau iš anksto pamirkyti, o po to pavirti 5-10 min. 

Žaliuosius grikius galima daiginti – toks paruošimo būdas leidžia ne tik išsaugoti, bet ir padidinti maistinių medžiagų kiekį. Daigintus grikius galima valgyti kaip užkandį arba dėti į salotas. Taip pat naudinga įpilti žalių grikių į vandenį, kefyrą ar jogurtą.