Paauglei pasišaipius iš benamio, jos mama nusprendė dukrą pamokyti gyvenimo. Jos pasirinktą bausmę aptarė kone visas pasaulis, tačiau mama pripažino – ji suveikė

Auginti vaikus nėra lengva užduotis. Tėvų kone pagrindinė užduotis yra suvokti atsakomybę, kurią gauname atėjus vaikui į šį pasaulį. Teisingiau pasakius, ne jam atėjus (savaime) į šį pasaulį, o kai patys tėvai jį sukuria ir pasitinka savo gyvenimuose. Mes turime ne tik pamaitinti, aprengti juos ir suteikti pastogę.

Privalome ugdyti vaikus ir įskiepyti jam gero žmogaus vertybes, kurios suformuos tolimesniame gyvenime atsakingą visuomenės pilietį. Tačiau ne visiems šis kelias yra rožėmis klotas. Kartais tėvus apima tikra neviltis, kai jie pamato, jog kažkur praleido galimybę išmokyti vaikus elgtis teisingai. Viena mama pasidalino savo istorija, kurioje ji bandė išmokyti savo dukras gerų manierų.

Jos bausmę už blogą elgesį aptarė internautai iš viso pasaulio, nes ne visi palaikė jos metodiką. Tačiau mama patvirtino, kad jos atžalos pilnai išmoko duotą pamoką.

Kai mama išgirdo, kad jos dukra tyčiojasi iš benamio, ją apėmė siaubas. Dar labiau moteris pakraupo nuo dukros žodžių, pasakytų gatvėje gyvenusiam vyrui. Kai paauglės gatvėje benamis paprašė išmaldos, jos atsakymas buvo labai beširdis ir neapgalvotas.

„Nustok manęs prašyti pinigų, tu jų gali užsidirbti ir pats, jei nebūtum toks tingus ir nepirktum alkoholio. Žmonės stovyklauja palapinėse net ir gruodį, tad neturėtum skųstis, tavo gyvenimas kažkam gali atrodyti kaip svajonių atostogos.“

Motina buvo pakraupusi nuo to, kaip mąsto jos dukra.

Blogiausia buvo tai, kad pati paauglė nekenčia stovyklavimo, o kalba apie tai visai nežinodama, ką reiškia kasdien praleisti purve, šaltyje, pavojuje ir neįsivaizduojamame nepritekliuje. Nėra geresnio laiko nei čia ir dabar išmokyti paauglę gyvenimo. Moteris nusprendė parodyti viską turinčiai dukrai, ką reiškia būti bename. Dar tą pačią dieną ji užrakino su raktu jos miegamojo duris ir pranešė merginai, kad šiandien ji nakvoja palapinėje kieme.

Mama dar pagailėjo dukros ir nesukūrė pačių blogiausių sąlygų. Užtiesusi čiužinį ji paliko paklodę ir miegmaišį, kurį kadaise naudojo atostogų metu Norvegijoje. Rytas paauglei ir jos mamai buvo lemtingas, nes tokios nakties ji nenorėjo pakartoti. Ją sukrėtė tai, kaip buvo baisu pabusti ant šalto čiužinio ir būti nuolat žadinamai paukščių.  Tuomet mama galutinai jos pasiteiravo, ar jai miegojimas palapinėje vis dar atrodo tarsi svajonių atostogos.

Laimei, po šios dienos dukra suprato, kad benamiai – tai ne pajuokų taikiniai. Nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jie atsiduria gatvėje, lyginti jų gyvenimą su atostogomis, iš kurių visada grįžti į savo namų komfortą, yra tiesiog beprotiška. Daugelis žmonių pritarė mamai dėl tokios praktinės pamokos, tačiau buvo ir prieštaravusių. Kai kurie žmonės teigė, jog tokia bausmė yra per didelė.

Tačiau paprasti, civilizuoti pokalbiai ne visada atskleidžia jaunam, maištaujančiam protui tiesą, kokia ji yra realybėje. Po nakties, praleistos palapinėje, dukra nusprendė paruošti valgio benamiams, kurie apsistoję visai netoli jų namų. Motina didžiavosi, kad ši situacija dukrą kai ko išmokė. Kaip manote jūs, ar galima vaikus mokyti tokiomis praktinėmis pamokomis?