Šykštus vyras prieš mirtį pareikalavo žmonos palaidoti jį su visais pinigais. Ji taip ir padarė, tačiau jos gudrybė buvo neįtikėtina!

Ne visiems pasiseka surasti gyvenimo meilę, su kuria būtų galima laimingai nugyventi visą gyvenimą. Kartais atrodo, kad sutikome tinkamą žmogų, tačiau tikroji jo asmenybė atsiskleidžia tik po vestuvių. Šiandien santykius nutraukti kur kas paprasčiau, bet anksčiau daugelis porų likdavo kartu, net jei santuoka buvo toli gražu ne laiminga.

Reklama

Asociatyvi nuotrauka

Marija ir Juozas buvo viena tų porų, kurios tarsi gyveno skirtinguose pasauliuose. Ji – gyvybinga, mėgstanti džiaugtis gyvenimu, nerimauti dėl ateities nebuvo jos būdo bruožas. Jis – paniškai bijantis „juodų dienų“, įkyriai taupantis kiekvieną centą ir nuolat galvojantis apie tai, kas bus blogiausia. Jie niekada nebuvo idealus duetas, tačiau laikėsi duoto pažado – būti kartu iki paskutinio atodūsio.

Asociatyvi nuotrauka

Jų santuoka nebuvo paslaptis – visi aplink žinojo, kaip retai jie sutardavo ir kokia nevykusi buvo jų sąjunga. Dar labiau visus stebino Juozas, kuris per visą gyvenimą sukaupė nemenką turtą, bet taip ir nesugebėjo juo pasidalinti net su savo žmona. Jis taupė, kaupė ir saugojo savo pinigus nežinia kam.

Kai Juozas susirgo ir gulėjo mirties patale, jis nusprendė paskutinį kartą pademonstruoti savo šykštumą – pareikalavo, kad po jo mirties Marija palaidotų jį su visais jo pinigais. Iki paskutinio cento.

Reklama

 Asociatyvi nuotrauka

Marija net neslėpė pykčio. Po visų metų, kai jis taip ir neišmoko būti dosnus, dabar net po mirties nenorėjo palikti jai nė trupučio. Vis dėlto, jis buvo jos vyras. Ir kai atėjo jo paskutinė valanda, ji pajuto liūdesį – ne dėl jų bendro gyvenimo, bet dėl to, kad kažkada vis dėlto buvo jį mylėjusi.

Tačiau ji nenorėjo leisti, kad šis paskutinis jo noras jai pakenktų. Vietoj to, į galvą šovė idėja, kuri buvo tokia genialiai paprasta, kad ji net pati šyptelėjo.

Asociatyvi nuotrauka

Juozui surengtos gražios laidotuvės, į kurias susirinko šeima, giminės ir pažįstami. Per visą ceremoniją Marija atrodė neįprastai rami, o draugai stebėjosi – kaip ji gali būti tokia atsipalaidavusi po vyro mirties?

Sėdėdama pirmoje eilėje, ji rankose laikė mažą dėžutę. Kai kunigas baigė paskutines maldas ir atėjo metas uždaryti karstą, Marija priėjo arčiau ir padėjo dėžutę prie velionio.

Jos draugė, smalsumo vedama, priėjo arčiau ir tyliai paklausė:

Asociatyvi nuotrauka

– Ką tu ten įdėjai?

Marija ramiai atsakė:

– Jis paprašė, kad jį palaidočiau su visais jo pinigais. Aš jo norą išpildžiau.

Draugė išpūtė akis – tai buvo neįmanoma! Visi žinojo, kad Juozas buvo prikaupęs didelę pinigų sumą, kuri jokiu būdu netilptų į tokią mažą dėžutę.

Reklama

Asociatyvi nuotrauka

– Bet… kaip tu sugebėjai sutalpinti visus tuos pinigus į šitą mažą dėžutę?

Marija nusišypsojo, mirktelėjo ir su lengvu atodūsiu tarė:

– Viską padariau sąžiningai. Sudėjau visus jo pinigus į savo banko sąskaitą ir jam išrašiau čekį. Lauksiu, kol jis jį išsigrynins.

Asociatyvi nuotrauka