Net artimieji netikėjo, kad nuo 15 metų nuo narkotikų priklausoma mergina sulauks 20-ojo gimtadienio. Po 19 perdozavimų, ji šiandien atrodo taip, kaip niekas jau nesitikėjo

Madison McManus buvo vos 15-ka metų, kai tuometinis jos vaikinas supažindino ją su sunkiais narkotikais. 

„Visada turėjau problemų su pasaulio ir savęs suvokimu, niekada nesijaučiau gerai savo odoje“, – sakė dabar 28 metų mergina. „Niekur nepritapau, niekur neradau sau vietos, kur jausčiausi, kad esu kažko dalis, esu sava. Alkoholis ir narkotikai tapo pabėgimu iš tų kankinančių minčių, jas pamiršdavau ir savotiškai įklimpau į aplinką, kurioje “pritapau” pati to nenorėdama. Svaigalai buvo kaip laikina kaukė ir man nereikėjo jaudintis, ar esu pakankamai gera, ar esu pakankamai gabi ar graži,  ar pritapsiu. Man tai tiesiog neberūpėdavo.“

Tai ir buvo klastingų pinklių, į kurias pateko jauna mergina, pradžia. Nesusidūrę su narkotikais tikrai nesupras, koks tai slidus ir klampus dalykas. Neilgai trukus reikalai tapo nevaldomi, Madison kelis kartus atsidūrė reabilitacijos ligoninėje. Tačiau niekas jai nepadėjo, nes jos viduje vis dar buvo daug destruktyvių ir negatyvių minčių, su kuriomis ji nesitvarkė, o narkotikai palengvindavo tą skausmą. Būdama 18-kos Madison pastojo. Tai buvo pirmas kartas per keletą metų, kai ji sugebėjo nevartoti visus 9 mėnesius, kol gimė jos dukra. Tačiau net tada ji neatrado jėgų keisti savo gyvenimą. Po dukros gimimo Madison vėl pradėjo vartoti.

“Aš nieko nežinojau ir nenorėjau žinoti apie pasveikimą. Visus, kurie man norėjo padėti, atstūmiau kaip įmanoma stipriau ir toliau“– prisimena mergina. Galiausiai pasirašiusi teisių į dukrą atsisakymo dokumentus, Madison kaip nuo slidaus kalno ritosi žemyn. Ji tapo bename nusikaltėle, kurią pastoviai gaudydavo policija. Jai tekdavo vogti tam, kad galėtų nusipirkti sekančią dozę.

Kaip pati mergina pasakoja, ji patyrė vadinamą “priklausomybės beprotybę”. Jos metu Madison niekaip negalėjo įsivaizduoti kelio atgal, kelio į pasveikimą. Sveikam žmogui tikriausiai sunku suprasti, ką galvoje išgyvena tokie priklausomi žmonės. Madison jautėsi bejėgė, galimai todėl ji net 19 kartų perdozavo narkotikų, bet išgyveno. Taip benamystėje ir sunkioje priklausomybėje praėjo net 6 metai. Jos kriminaliniai įrašai vis kaupėsi, nes Madison nesugebėjo pildyti jai teisėsaugos iškeltų sąlygų. Vieną dieną Madison pratrūko. 

„Nieko ypatingo neįvyko“ –sakė ji. – „Tiesiog buvau pavargusi. Buvo ankstyvas rytas ir buvau labai pavargusi. Miegojau retai, užmigdavau bet kur – kiemuose, parkuose ant suoliukų. Buvau pavargusi ir nuo tokio gyvenimo. Verkiau ir tiesiog šaukiausi Dievo, kurio tuo metu dar nepažinojau. Prašiau jo pagalbos, prašiau jo pasiimti mane iš šios vietos. Po keletos valandų su antrankiais sedėjau policijos nuovadoje. Buvau suimta dėl prieš tai skirtų bausmių nesilaikymo.

Tą dieną vartojau paskutinį kartą, nes teismo metu man buvo pasiūlyta išeitis, kuria pagaliau norėjau visa širdimi pasinaudoti. Vietoje kalėjimo turėjau eiti į reabilitaciją. Po jos buvau apgyvendinta kitoje organizacijoje 4 mėnesiams. Man sekėsi puikiai, kol neapsigyvenau viena ir turėjau pilną laisvę. Man pasidarė baisu, nes nežinojau, ar sugebėsiu tiesiog gyventi ir negrįžti į savo priklausomybę.” – pasakojo mergina.

Tačiau reabilitacijos metu ją ir kitus buvusius narkomanus mokė kaip būti savarankišku visuomenės nariu, kaip apmokėti sąskaitas, kaip dirbti, pasirūpinti savimi ir t.t. Šiandien Madison yra “švari” jau trečius metus. Ji atrodo nepakartojamai, o jaučiasi taip pat puikiai.

Be abejonės, ji neapsiėjo be pagalbos – mergina reguliariai lankosi pas psichologą, kas savaitę lankosi anoniminių alkoholikų susibūrimuose, tapo pamaldi ir ieško gyvenimo džiaugsmo tikėjime. Ji sugebėjo atnaujinti ryšius su šeima ir pagaliau priimti jų palaikymą ir meilę. Madison teigia, kad jos gyvenime dabar trūksta tik jos dukters. Mergaitei jau yra 9-eri. 

„Aš neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik atleisti sau. Galėjau save keikti ir teisti kiekvieną dieną arba galėjau pakeisti save iš vidaus, įgyti dvasinių pagrindų ir tapti pakankamai stipria, kad galėčiau būti gera mama. Aš užmezgiau su dukra santykius, kiekvieną vakarą kalbuosi su ja telefonu.”– dalinasi Madison. Šiandien ji teisme bando susigrąžinti teises į dukrą, kurių ji atsisakė priklausomybės metu.

Šiandien Madison yra sveika ir laiminga moteris, kuri įrodo, kad nieko nėra neįmanomo. Grįžti iš pačių tamsiausių kampelių į šviesą įmanoma, nes pats gali pradėti šviesti iš vidaus. Ši mergina tapo tuo pavyzdžiu, kuris įrodo, kad kelias atgal visada yra. Svarbiausias dalykas tokiame kelyje yra to paties žmogaus noras gyventi, noras pasikeisti. 

Linkime Madison didelės sėkmės jos kelyje!