Mergaitė jautėsi prislėgta, nes teko nusipirkti pirmuosius akinius. Jos dėdė norėjo pakelti jai nuotaiką, tačiau netyčia padarė dukterėčią įžymybe ir pakeitė situaciją aukštyn kojomis

Tikriausiai visi, nešiojantys akinius, prisimena tą akimirką, kai jiems buvo pranešta pirmą kartą apie blogą regėjimą. Gal kai kurie to ir neprisimena, tačiau net nėra kalbos, kad džiaugiasi dėl šios priežasties retas. Net suaugę žmonės, kai su amžiumi jų regėjimas blogėja ir ateina metas įsigyti pirmuosius skaitymo akinius, jaučia mažesnį ar didesnį nepatogumą ir būtinybę susitaikyti su neišvengiamais gyvenimo pokyčiais.

Ne visiems patinka akiniai, ne tik dėl išvaizdos, o ir dėl to, kad jie liudija prastą regą ir mūsų trūkumą. Ką jau kalbėti apie vaikus, kuriems akinių nešiojimas yra ne tik nepatogumas, bet ir gėda. Kartais vaikai labai nuliūsta, nes jie iš karto pradeda manyti, kad jie prastesni už kitus, arba kad dabar iš jų visi tyčiosis. Taip, atrodytų koks kvailas dalykas tyčiotis iš žmogaus, nešiojančio akinius? Ar jau nebūtų pats tas laikas, kai žmonės taptų geresni vieni kitiems? Kaip bebūtų gaila, net iš tokio mažmožio vaikai ir net suaugę, moka pasijuokti.

Liūdesio apimta buvo ir mažoji Olivia, kurią dėdė nuvedė pas gydytoją ir sužinojo, kad mergaitė yra trumparegė. Nebuvo jokios kitos išeities, tik išrinkti Olivia akinius, kurių ji labai nenorėjo. Jos dėdė Stephen buvo su dukterėčia ir optikoje, nes jis, kaip niekas kitas, galėjo lengviausiai palaikyti mergaitę tokių pokyčių metu. Jis pats nuo vaikystės nešioja akinius ir norėjo užtikrinti dukterėčią, kad akiniai – tai nieko gėdingo ir blogo. Nepaisant visų paskatinimų, Olivia nuotaikos negerėjo.

Stephen nufotografavo mergaitę optikoje ir nusiuntė nuotraukas seseriai, Olivia mamai. Tačiau tada jam kilo kita idėja, kaip pakelti ūpą mažajai Olivia. Jis įdėjo jos nuotrauka į Twitter is paprašė žmonių, nešiojančių akinius, atsiųsti jai asmeninę paskatinimo žinutę su savo nuotrauka, nešioja akinius. Stephen tikėjosi, kad tą vakarą galės perskaityti nors keletą gražių žinučių dukterėčiai, tačiau jis nenumatė to, kad jo įrašas išplis kaip virusas.

Per naktį Olivia nuotrauką peržiūrėjo šimtai tūkstančių žmonių, o jai padėti pasijausti geriau panoro net 25 000 žmonių! Tai buvo iš tiesų neįtikėtina, nes visiškų nepažįstamųjų palaikymas transformavo mergaitę į laimingą ir besišypsančią. Visos žinutės su nuotraukomis buvo nuostabios, štai keletas jų:

“Labas, Olivia! Rašo tavo draugė, taip pat trumparegė! Nešioti akinius nereiškia, kad esi mažiau nuostabi. Tai garantuoju! Pirmyn, užvaldyk pasaulį!”

“Olivia, štai mano 2-metė dukra Elvi, kuri užsidėjo mano milžiniškus akinius. Nešioju akinius nuo to laiko, kai man buvo 5-eri, tačiau tai niekada manęs nesustabdė darant viską, ką aš mėgstu. Akiniai yra nuostabus veido aksesuaras ir ne visi turi galimybę juo pasipuošti. Tad išsirink akinius, kurie tau patinka. Patariu – kuo didesni ir kuo spalvingesni – tuo geriau! Džiaukis savo išskirtinumu!” 

“Olivia, atrodai puikiai! Man labai patinka stilius, kurį išsirinkai. O žinai kas dar nešioja akinius? Ogi superherojė “Nuostabioji moteris”!” 

“Labas, mieloji Olivia. Su savo akinukais atrodai labai kietai – taip kietai, kad net mano šuniukas paprašė užsidėti akinius ir atrodyti taip pat kietai, kaip ir tu. Sveika atvykusi į kietuolių, nešiojančių akinius, klubą!”

Šios ir daugybė tūkstančių kitų žinučių buvo vos įmanoma peržvelgti. Tai užtruko ne vieną dieną, tačiau Olivia galiausiai suprato, kad nešioti akinius iš tiesų yra šaunu. Stephen buvo iki širdies gelmių sujaudintas nepažįstamųjų gerumu ir tuo, kokią įtaką jie padarė jo dukterėčiai, kad sugalvojo visą nuotraukų rinkinį sudėti į skaitmeninę knygą. Be abejonės, jos viršelyje buvo Olivia.

Tačiau šį kartą mergaitė nuotraukai šypsojosi, nes jautėsi laiminga dėl gauto milžiniško palaikymo. Iš tiesų, kaip nuostabu, kai žmonės nepagaili minutės savo laiko mergaitei, kurios niekada nėra sutikę, kurią nuo jų skiria galbūt dešimtys tūkstančių kilometrų atstumai. Gerumas perskrodžia viską, kaip garsas, šviesa, ar kita fizinė jėga. Negailėkime gerumo kitiems, nes mažas gražus gestas gali pakeisti kito gyvenimą.