Vyras nusipirkęs antikvarinę komodą joje rado slaptą stalčių su tikru lobiu. Jis buvo teisėtas rasto turto savininkas, tačiau visi apstulbo nuo to, kaip jis pasielgė su radiniu

Ar nebūtų nuostabu, jei šiandien laimėtumėte loterijoje? Ar gatvėje surastumėte pamestą didelės vertės banknotą? Kone kiekvienas žmogus pasvajoja apie tokią sėkmę, kuri aplanko žmones pakankamai retai.

67-erių antikvarinių dirbinių žinovas-mėgėjas vardu Emil Knodell iš Teksaso tikrai kartais panašiai pasvajoja, tačiau nepasitikėdamas tiesiog atsitiktine sėkme jis bando užsidirbti ieškodamas vertingų daiktų turguose, antikvarų ir paprastuose garažo išpardavimuose. Vyras tą daro visą gyvenimą, savo laisvalaikiu visada pasirinkdamas įvairias muges, turgus ir individualių žmonių išparduodamo turto renginius.

Tokiame išpardavime Emil pastebėjo nuostabią komodą, viršuje dengtą marmuru. Namo, kurio turtas buvo išparduodamas, savininkas pastebėjo susidomėjusį vyrą ir pasiūlė jam nuolaidą. Tai buvo brangi komoda, tačiau niekas per 3 dienas jos nenupirko, o savininkas norėjo jos kuo greičiau atsikratyti. Vyras paprašė už sunkų baldą 100 dolerių, tad Emil sutiko.

Gali būti, kad niekas jos nenorėjo pirkti dar ir dėl to, kad komoda buvo labai sunki. Emil pats ją turėjo įkelti į sunkvežimį dar su dviejų vyrų pagalba. Būtent keldamas komodą į savo transportą jis išgirdo keistą triukšmą, tačiau tik nuvykęs namo, nuvalęs nuo baldo dulkes, jis galėjo ieškoti triukšmo priežasties. Galbūt tai buvo atsisukę varžtai, gal šiukšlės, kur nors užstrigusios.

Pagrindiniai komodos stalčiai buvo tušti, todėl Emil turėjo tapti akimirkai detektyvu, nes suprasti, kas komodoje kelia šlamesį, buvo sudėtinga. Apvertęs komodą ant šono jis vėl išgirdo triukšmą, tačiau šį kartą vyras pastebėjo slaptą stalčių komodos apačioje. Emil akys išsiplėtė, burna prasivėrė, o galvoje buvo tik viena mintis – tai bent!

Slaptame stalčiuje nieko neįtariančio vyro laukė tikras lobis. Brangenybės, senovinės monetos, deimantai, rubinai. Emil pasijuto kaip tikras piratas, atvėręs lobių skrynią. Preliminariai surasto lobio vertė buvo apie 15 000 dolerių, tačiau tai buvo vien spėjimas, nes brangakmeniai galėjo šią sumą padidinti net keletą kartų.

Emil buvo teisėtas komodos ir jos turinio savininkas, tačiau jo galvoje sukosi mintis, kad tai yra neteisinga pasilikti radinį sau. Visdėlto jis sumokėjo už komodą, o kažkas, kam ji priklausė iki to, galėjo net nenumanyti apie šią paslaptį. Jis nusprendė pasielgti garbingai ir susirasti žmones, kuriems priklausė ši komoda.

Vyrui pavyko surasti anūką žmogaus, kuris kadaise šioje komodoje užslėpė šeimos relikvijas. Kai ši istorija pasiekė žiniasklaidą, tūkstančiai žmonių negalėjo patikėti Emil poelgiu – sąžiningu turto grąžinimu. Be abejonės, visi mes trokštame atsitiktinės sėkmės, kokia nusišypsojo Emil.

Tačiau galima pripažinti, kad vyro poelgis grąžinti turtą buvo labai garbingas ir pagirtinas. Taip pasielgtų tikrai retas žmogus.