Tėvą siutino tėvų susirinkime buvusios mamos, kurios pradėjo skirstyti klasę į pasiturinčius ir vargšus. Vyro poelgis dėl teisybės pribloškė tas mamas ir padėjo tašką diskriminacijai

Gyvename visuomenėje, kurioje kiekvienas sukasi taip, kaip gali. Kadaise, Sovietų sąjungos laikais, žmonės vis vien dalijosi į grupes, kur vienos turėdavo daugiau, o kitos mažiau. Nepaisant to, egzistavo jausmas, kad dauguma žmonių yra lygūs ir vienodai uždirbdavo. Laikams pasikeitus tikrai matome ir pokyčius visuomenėje, kuri kartais savanoriškai siekia išsiskirti ir dominuoti nepaisant nieko dėl to, kad turi daugiau.

Ši konkreti istorija nutiko vienoje iš mokyklų, tačiau su panašiomis situacijomis susiduria kone visi tėvai, kurių vaikai eina į mokyklą. Susirinkimo metu mažai finansuojamoje mokykloje buvo iškeltas klausimas, kaip atnaujinti klasėse esančius suolus ir kėdes. Mokiniai turėjo kasdien mokytis sėdėdami už suolų, prie kurių galimai mokėsi dar jų seneliai. Iš tiesų buvo metas atnaujinti mokyklos inventorių, tad buvo ieškoma optimalių būdų, kaip tą padaryti bendromis jėgomis.

Tačiau grupelė pasiturinčių mamų iškėlė sprendimo būdą, kuris nebuvo visų mokinių naudai. Keletas moterų pasiūlė, kad kiekviena šeima nupirktų po vieną naują suolą savo vaikui. Pasiturinčioms šeimoms tai nekėlė problemos, tačiau tie tėvai, kurie gyvena vargingiau, negalėtų patempti tokios naštos ir nupirkti naujo suolo, neperžengiant savo galimybių. Šią istoriją papasakojo vyras, kurio draugas dalyvavo tokiame tėvų susirinkime.

“Mano draugas turi sėkmingą verslą, tačiau į jį pažiūrėjus to tikrai nepasakytum. Jis renkasi gyventi ir atrodyti paprastai, nepaisant to, kokie skaičiai yra pas jį banko sąskaitoje”- pasakojo vyras.
“Mokykloje, kurioje mokosi jo dukra, grupė tėvų nusprendė klasėje pakeisti suolus. Turtingesni tėvai pradėjo visus labai spausti kiekvieną individualiai nupirkti savo vaikui suolą ir kėdutę. Bėda ta, kad skurdesniai grupei tai buvo išlaidos, viršijančios jų finansines galimybes.

Turtingi tėvai to nematė kaip problemos, nusprendė nupirkti suoliukus savo vaikams. Mano draugas pasiūlė susimesti pinigais ir pirkti suolus visai klasei, taip sutaupant pinigų tiems, kas negali sumokėti pilnos sumos už suolo ir kėdės komplektą. Tačiau jis išgirdo pasipiktinusių balsų: “Kodėl turėtume už savo pinigus pirkti suoliukus tiems, kurie neturi pinigų? Tegul sėdi prie senų stalų.”

Mano draugas atsisakė dalyvauti suoliukų pirkime tokiu būdu. Anot jo, tai sukeltų klasių skirstymą į „vargšus“ ir „turtingus“, jis atsisakė su tuo sutikti. Kaip bebūtų neįtikėtina, galiausiai balsavimo būdu sprendimas buvo priimtas tų turtingųjų naudai. Klasėje atsirado du trečdaliai naujų suolų, kuriuos nupirko tie, kas laisvai galėjo ir tie, kurie pasidavė spaudimui.

Naujutėlaičiai stalai buvo sustatyti pirmose eilėse, paliekant dvi senų stalų eiles klasės gale, sugrūstas prie sienos. Į klasę atėję vaikai tikrai nustebo dėl tokio vaizdo, kuris priminė nacistinius laikus, kai žmonės buvo skirstomi į normalius ir į “ubagus”, nugrūstus į getą.
Po savaitės vyko antras tėvų ir vaikų susirinkimas mokykloje. Pasiturinčios mamos triumfavo ir buvo nepaprastai patenkintos savo darbu.

Kai mano draugas paklausė, ar jos nemato nieko blogo, jos atsakė: “Ne, čia nėra nieko blogo. Mes galime tai sau leisti!”. Tačiau taip buvo tik vieną dieną. Po savaitgalio vaikai atėję į klasę pamatė klasės gale pačius naujausius ir moderniausius stalus, kur kas geresnius, nei tuos, kuriuos nupirko kitos mamytės. Dabar tos pačios mamos laksto ir šaukia, kad tai yra diskriminacija, kuri žemina jų vaikus ir kad vėliau nupirkti suolai negalėjo būti nupirkti geresni. Pažiūrėjau į savo draugą ir nusišypsojęs paklausiau: „Ar tu tai padarei?”

Tada jis visiems žmonėms atsakė: “Jūsų netrikdė vaizdas, kai vieniems vaikams buvo geriau, o kitiems – blogiau. Tai kas dabar jums nepatinka?”
Kai toks pats požiūris atsisuko prieš pačias arogantiškas mamytes, jos pajuto savo pačių elgesio skonį. Tai tikrai nebuvo maloniausias dalykas. Vertėtų susimąstyti, kaip mes elgiamės ir ko mokome savo vaikus. Kapitalizmo sukurtas geresnių daiktų siekimas ir jų turėjimas nėra tai, kas gyvenimą padaro gražiu ar prasmingu. Šis vyras pamokė mamas, kurios iš pradžių nematė savo veiksmuose neteisybės ir diskriminacijos.