Vyras klasta išvarė žmoną iš namų, norėdamas ten apsigyventi su nauja meiluže. Jis neįvertino moters gudrumo, kuri atsikeršijo jam ir vos neišvedė jo iš proto

Keitė ir Džonas kartu praleido net 37 savo gyvenimo metus. Natūralu, kad moteris neteko žado, kai paaiškėjo, jog Džonas turi jauną meilužę ir nori skyrybų. Tokia naujiena priblokštų kiekvieną, ypač tada, kai mažiausiai to tikiesi. Keitė žinojo, kad jų santykiai nėra tobuli, bet ji netikėjo, kad jos ilgametis vyras gali ryžtis keisti savo gyvenimą atskirai be jos. Teisininku dirbantis Džonas pradėjo romaną su savo jauna asistente.

Tai buvo tipinis, banalus scenarijus, kai vyras sulaukęs vidurio amžiaus, nusprendžia kardinaliems savo gyvenimo pokyčiams. Sugniuždyta žmona nežinojo, kas jos laukia ateityje, tačiau netrukus jos gyvenimas apkarto, kai Džono kolegos pateikė jai skyrybų dokumentus ir iškeltas skyrybų sąlygas. Godus vyras neturėjo jokių skrupulų, tad sumanė palikti Keitę be jai priklausiusio pusės jų užgyvento turto.

Jie neturėjo vedybinio kontrakto, ir nors Džonas uždirbo per visą gyvenimą kur kas daugiau, nei ji, Keitė žinojo, kad jai priklauso pusė jų turto. Gudrus teisininkas su kolegomis sukūrė negailestingą planą, kurio pabaigoje Keitė neturės jokių gynybinių argumentų. Ją norėjo sugniuždyti ir palikti tik su maža dalimi jų daiktų namuose. Džonas pasiekė, kad prabangūs namai, kuriuose pora praleido du dešimtmečius, atitektų jam ir jo naujai mylimajai.

Teismo sprendimu Keitė turėjo išsikraustyti per tris dienas. Pirmas dvi paras moteris bandė susikrauti viską, ką ji norėjo pasilikti sau. Tos dienos buvo labai skausmingos, nes liesdama kiekvieną daiktą namuose ji juto didelį apmaudą, kad viskas taip bjauriai pasibaigė. Trečią dieną ji nusprendė atsipalaiduoti ir pasimėgauti buteliu vyno iš jų asmeninio vyno rūsio. Keitė pasigamino sau ir jūros gėrybių patiekalą, kurį užsigėrė raudonu vynu.

Staiga jos galvoje kilo keršto planas, kuris buvo rizikingas, tačiau labai saldus. Likusius nuo krevečių kiautus ji nusprendė paslėpti ten, kur jos vyras ir jo naujoji damutė niekada nerastų. Lai jie pasimėgauja savo “puikiu nauju meilės lizdeliu”. Keitė nuėmė užuolaidų karnizus ir prikimšo juos maisto likučių. Kitą dieną, kai buvusios žmonos jau nebuvo namie, Džonas įsikėlė į namus su savo naująja moterimi.

Jie džiūgavo ir aistringai glamonėjosi kiekviename kambaryje. Džonas pasiekė savo ir jo planas buvo išpildytas. Tačiau po poros dienų namuose tapo neįmanoma išbūti. Antrą dieną pradėjęs sklisti keistas kvapas nedavė ramybės, o jo šaltinio buvo neįmanoma surasti. Galiausiai jie nusprendė, kad taip gyventi neįmanoma, ir paliko namus. Jie nusprendė kraustytis kitur ir tiesiog parduoti namą. Tačiau tai nebuvo taip lengva, kaip atrodė iš pradžių.

Potencialūs nauji buto savininkai tiesiogine prasme užduodė, kad su namais kažkas negerai. Name net patys nekilonojamo turto brokeriai negalėjo išbūti. Džonas suplojo nemažai pinigų įvairioms valymo paslaugoms, tačiau kvapas niekur nedingdavo, nes niekas negalėjo suvokti, iš kur jis sklinda. Galiausiai praradęs kantrybę jis norėjo bet kokia kaina atsikratyti smirdančio namo ir gyventi ramiai. 

Žinia, kad šio namo niekas nenori pirkti, pasklido per visas nekilnojamojo turto agentūras, kurios atsisakė bendradariauti su beveik išprotėjusiu savininku. Vyras neturėjo pakankamai pinigų nusipirkti naują butą, tad kartu su savo meiluže jie nusprendė paimti paskolą iš banko. Kartą Keitė paskambino buvusiam vyrui ir paklausė, kaip jam sekasi „naujame gyvenime“. Vyriškis jai pasakojo, kad namą bandė parduoti ir to padaryti negali dėl nemalonaus kvapo, kurį užuodė visi į jį įkėlę koją.

Keitė iš karto pasiūlė buvusiam vyrui perimti jo “galvos skausmą” vos už 10% jo vertės, o jis nesispyriodamas sutiko. Kitą dieną moteris gavo namo dokumentus, jų raktus ir skyrybų dokumentus. Keitė tą pačią dieną užsakė tvarkytojų paslaugas ir atsikratė visų namuose buvusių karnizų. Po poros dienų ji įsikėlė į savo namus ir pakėlė taurę šampano už savo sėkmę.