Mergina slampinėjo po apleistas vietas ir darė nuotraukas. Pamačiusi apaugusį krūmynais namą, ji įėjo į vidų, tačiau ten jos laukė tai, kas akimirksniu pakirto jai kojas

Gyvenime tikrai neretai sutinkame žmonių, kuriuos traukte traukia iš pažiūros keisti dalykai. Pavyzdžiui, yra grupė žmonių, kuriems patinka apleistos vietos. Tai yra ir nuotykių ieškotojai, ir pasipelnyti norintys lobių ieškotojai, ir paprasti žmonės, kuriuos domina apleistos vietos istorija. Kartais tokiose vietose mėgsta apsilankyti ir fotografai, kurie savo fotografijų serijose nori perduoti kokį nors pasakojimą.

Leslie Muir priklauso pastarųjų grupei. Ši fotografė susidūrė su daugybe apleistų vietų savo gyvenime, tad vienas iš jos hobių tapo tokių vietų įamžinimas fotografijoje.  Vieną dieną Leslie tyrinėdama vieną užmiesčio rajoną, rado apleistą namą kiauru stogu, o aplink pastatą viskas buvo apaugę krūmais. Atrodė, kad šiuos namus paliko kažkas labai seniai, nes iš išorės buvo akivaizdu, kad statinys byra į šipulius.

Leslie buvo įdomu pamatyti, kaip kažkas kadaise ten gyveno, ką paliko išeidamas po savęs. Galbūt ten buvo kokių nors praieties pėdsakų ar fotografijų. Ji įėjo į suniokotą namą pro neužrakintas duris. Užėjusi į vieną kambarį po kito, ji su susižavėjimu apžiūrinėjo kiekvieną apleistą kampelį. Tačiau to, ką pamatys netrukus, ji visiškai nesitikėjo. Leslie pasakojo, kad jai vos neiškrito širdis iš krūtinės – namuose buvo senukas, sedėjęs sau ramiai prie stalo.

Ji nejuokais išsigando, tačiau ji greitai suprato, kad ji pati senuką išgąsdino ne ką mažiau. Ji atsiprašė už įsibrovimą ir patikino, kad ji nenutuokė, kad kažkas yra viduje. Labai greitai merginos galvoje atėjo suvokimas, kad namų šeimininkas gyvena siaubingose sąlygose. Pabudus jos smalsumui, Leslie kalbino vyrą ir netrukus suprato, kad senukas yra praktiškai aklas. Laimei, jis buvo neagresyvus ir nesipriešino būti pakalbintu.

Senolis visiškai nesupyko, kad į jo namus įsibrovė nepažįstamoji. Vyras vardu Lawrence tame name gyvena vienas. Jis jau seniai negali pasirūpinti savo aplinka dėl amžiaus ir dėl savo prastos sveikatos. Vyras neprieštaravo būti nufotografuotas ir papasakoti daugiau apie save. Pati Leslie staiga suvokė, kad šio vyro istorija ir vaizdai iš jo namų papasakoja kur kas daugiau, nei bet kuris jos gyvenime padarytas kadras. Niekas nenusipelno gyventi tokiose sąlygose, todėl merginą su kiekviena minute pokalbio apėmė nevilties jausmas.

Po ilgo pokalbio mergina pažadėjo aplankyti senolį dar kartą, kuris apsidžiaugė naujos draugės pažadu. Leslie juto pareigą padėti vyrui, kuris šiam pasauly daugiau neturėjo absoliučiai nieko. Jokių artimųjų, jokios pagalbos, ar meilės. Po poros dienų ji grįžo nešina maišais maisto, gėrimų, naujų drabužių. Tą dieną jie praleido keletą valandų, kupinų istorijų, juoko ir nuoširdumo.

Lawrence papasakojo Leslie visą savo gyvenimo istoriją, o mergina giliai viduje žinojo, kad senoliui nori pagelbėti daugiau. Ji nutarė grįžti vėl kitą dieną ir kiek įmanoma sutvarkyti jo namus. Būtina buvo aptvarkyti ir namo aplinką, kad šis neatrodytų toks apleistas. Viduje taip pat laukė daug darbo, tačiau Leslie turėjo daug entuziazmo. Mergina ir toliau lankė Lawrence ir aprūpino jį maistu. Leslie matė, kad vyras nebejuto džiaugsmo gyvenime, nes senatvę jis leido būdamas vienas.

Tačiau nauja draugystė ir kompanija pakeitė senolio nuotaikas ir nepaisant savo skurdžios sveikatos, jis pagaliau turėjo dėl ko šypsotis. Leslie pati sau nusprendė, kad rūpinsis Lawrence tiek, kiek jam liko laiko šiame pasaulyje. Ji negalėjo sulaikyti ašarų, kai senolis jai pasakė : “Diena, kai užėjai į mano namus, yra laimingiausia diena mano gyvenime”. Merginos širdis prisipildė džiaugsmo žinant, kad jai pavyko nors kažkiek pakeisti senolio gyvenimą. Galima sakyti, kad Leslie atsidūrė senolio gyvenime pačiu laiku.

Po keletos mėnesių Lawrence sveikata pradėjo sparčiai blogėti, tad būtent Leslie dėka jam buvo suteikta medicininė pagalba. Nors daktarų prognozės dėl senuko gyvenimo trukmės buvo labai liūdnos, Lawrence neatrodė nei kiek nusiminęs. Jei ne Leslie, jis mirtų savo tuščiuose, purvinuose namuose ir apie jį niekas nieko nesužinotų.

Jis buvo laimingas supratęs, kad paskutinėmis jo gyvenimo dienomis jis kažkam parūpo. Leslie kartu su draugų pagalba pasirūpino, kad Lawrence savo paskutinius mėnesius praleistų hospise, kuriame juo tinkamai pasirūpintų. Ten mergina lankė savo draugą iki pat paskutinių jo dienų.

Ji taip pat davė pažadą dalyvauti jo laidotuvėse, kurį ji ištesėjo. Lawrence neturėjo nieko, o po savęs jis taip pat neturėjo nei ko palikti, nei kam palikti. Liko tik gražūs prisiminimai apie tai, kaip nesudėtinga yra ištiesti pagalbos ranką tiems, kam to reikia. Ypač, kai jie to neprašo. Nuostabi mergina ir nuostabus jos gestas!