Benamis gatvėje rado čekį milžiniškai sumai, kuris kardinaliai pakeistų jo gyvenimą. Tačiau nusprendęs atiduoti pinigus jų savininkei, jis sulaukė žadą atimančios padėkos

Kai elgiamės teisingai ir dorai, ne visada gauname iš to naudos ar net padėkos. Dažnai žmonės būtent dėl to pasirenka pasielgti neteisingai, nes “gero žmogaus” statusas kai kuriems nėra pakankama motyvacija daryti gerus darbus. Egzistuoja puiki dilema apie rastą piniginę – jei jūs rastumėt piniginę su grynaisiais vidury gatvės, ar ją pasistengtumėte grąžinti jos savininkui, ar tiesiog paimtumėt sau pinigų ir gyventumėt toliau?

Benamis Elmer Alvarez turėjo kur kas sunkesnę dilemą dieną, kai eidamas gatve jis pakėlė nuo žemės keistą popieriuką. Tai buvo 10 000 dolerių čekis, kuris išspręstų labai daug jo problemų. Dažnai galvojama, kad žmonės, nusiritę iki benamystės, su stogu virš galvos praranda ir visas moralines vertybes.

Elmer turėjo daug problemų, jis tapo benamiu dėl narkotinės priklausomybės, tačiau jame nebuvo užgesusi ugnelė gyvenimui ir pokyčiams. Jis net pasinaudojo labdaros fondų programomis ir atsikratė narkotikų problemos, tad pastaruosius 3 metus iki lemtingo radinio jis jau buvo “švarus” (nebevartojo). Tačiau net nuėjęs sunkų kelią išsivalymo nuo narkotikų, jam buvo labai sudėtinga pradėti dar geresnį gyvenimo etapą, nes niekas nenorėjo įdarbinti benamio.

Galima tik įsivaizduoti, kokios emocijos ir mintys užplūdo Elmer, kai jis laikė čekį rankose.  Kažkas jaustųsi, lyg laimėjęs loterijoje, tačiau Elmer žinojo, kad tai nebuvo jo pinigai. Jis pasielgė teisingai ir nutarė ieškoti teisėto čekio savininko. Su banko darbuotojos pagalba jis išsiaiškino, kad čekis priklausė nekilnojamo turto agentūros savininkei Roberta Hoskie.

Moteris pametė čekį iš piniginės ir tik kitą dieną suvokė, kas nutiko.  Su ja susisiekę banko darbuotojai perdavė informaciją, kur susitikti su sąžiningu benamiu. Roberta ir Elmer susitikimas buvo labai emocionalus, nes solidi moteris net neįsivaizdavo, kad kažkas turi savyje tiek sąžiningumo paprastas žmogus iš gatvės.

Tada Roberta sužinojo visą Elmer situaciją ir nusprendė atsidėkoti jam neįtikėtinu būdu. Moteris žinojo, kad nėra pati viena pajėgi išspręsti šalyje ir pasaulyje egzistuojančios benamystės problemos, tačiau ji galėjo padėti nors vienam žmogui. Ji nutarė suteikti Elmer gyvenamąją vietą ir sumokėti jo nuomą 7 mėnesiams į priekį.

Negana to, ji nusprendė suteikti Elmer galimybę pilnai atsistoti ant kojų suteikiant jam darbą savo nekilnojamo turto agentūroje, brokerio pareigose. Benamis netrukus pradėjo specialius parengiamuosius kursus ir sėkmingai juos išlaikė. 

Roberta iškilmingoje ceremonijoje paminėjo, kad yra daug stereotipų ir klaidingų įsitikinimų apie žmones, kurie yra benamiai. Ji asmeniškai žinojo, kad benamystė užklumpa net ir tuos žmones, kurie mažiausiai to tikisi. Ji pati užaugo labai problematiškoje šeimoje, būdama paauglė susilaukė kūdikio ir po to gyveno prieglaudoje ir gyveno iš poros šimtų dolerių pašalpos.

Ji sugebėjo iškopti į viršų ir šiandien yra milijoninio verslo savininkė.  Kažkas kažkada davė jai šansą dirbti ir užtikrinti sau geresnę ateitį, tad buvo atėjęs ir jos laikas padaryti tą patį. Nuo tos dienos pasikeitė ne tik Elmer, bet ir pačios Roberta gyvenimas.

Kartu su buvusiu benamiu ji pradėjo labdaros fondą, kurio tikslas buvo suteikti namus žmonėms, gyvenantiems gatvėje ir pasiryžusiems pasikeisti. Outreach fondas dabar teikia pereinamuosius namus paaugliams, patiriantiems benamystę, informuoja apie išsivadavimo iš narkotinės priklausomybės programas, rengia pamaldas bažnyčioje ir palaikymo grupes tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

Moteris davė visas galimybes Elmer atsistoti ant kojų – palaikymą ir mažą kilstelėjimą, kurio jam labiausiai ir trūko.

Po metų Roberta ir Elmer davė antrą intervių, kuriame papasakojo, kaip toli abu nuėjo. Ši istorija yra puikus pavyzdys, kaip gyvenimas apdovanoja tuos, kurie nepraranda tvirtų moralinių vertybių, tuos, kurie pasirenka pasielgti teisingai, kai galima pasielgti savanaudiškai. Elmer ištrūko iš siaubingo benamio gyvenimo tada, kai priėmė sprendimą padaryti gerą darbą. Tai puikus priminimas mums visiems, kad geri darbai ilgainiui būna atlyginami su kaupu.