Jauna kasininkė sukritikavo senutę, naudojusią plastikinius maišelius. Tačiau senutės atsakymas į komentarą paliko merginą be žodžių

Šiandien visur girdime apie tai, kaip svarbu yra rūpintis planeta, gamta, vartoti mažiau plastiko ar visai jo atsisakyti. Prekyboje matome vis daugiau maisto produktų be plastiko, keičiame įpročius naudodami daugkartinius maišelius. Visa ši iniciatyva yra puiki ir logiška, tačiau kiekvienas keičiasi savais tempais. Taip pat negalime priversti žmonių keistis, jei jie to nenori.

Ekologiško gyvenimo būdo propaguotojai dažnai negalvoja apie tai, kaip sunku gali būti atskiroms amžiaus grupėms prisitaikyti prie naujovių. Tačiau jie taip pat pamiršta, kad jų tiesa ir įsitikinimai yra ne vieninteliai tokie teisingiausi. Štai kartą išgirdau vienos senyvos moters pokalbį su kasininke parduotuvėje, kuri, mano nuomone, buvo šiek tiek nemandagi su pagyvenusia pirkėja.

Mergina aptarnavo moterį, kuri naudojo skaidrių plastikinių maišelių daržovėms bei keletą maišų pirkiniams. Vieną ji buvo atsinešusi su savimi, kitus pirko naujus. Mergina pradžioje tylėjo skanuodama visas senolės prekes, tačiau vėliau ji rėžė komentarą, kuris sutrikdė net mane, niekuo dėtą pirkėją eilėje.

Mergina pasakė senutei, kad ši turi stengtis naudoti kuo mažiau plastikinių maišelių. Kažkokiu gėdinimu ir arogantišku būdu kasininkė pabandė pamokyti ekologijos. Mačiau, kaip močiutė sekundei suglumo, tačiau greitai pamačiau, kad šios moters išmintis leis jai teisingai sureaguoti į merginos komentarą apie “žaliąją iniciatyvą” mažinant plastiko vartojimą ir skatinant ekologiją.

 

Tačiau kai senjorė prabilo, mergina sukluso. 

“Kadaise mes neturėjome jokių žaliųjų iniciatyvų” – pasakė senutė. “Būtent. Būtent todėl mes šiais laikais ir privalome ekstremaliai keisti savo įpročius, nes jūsų karta nesirūpino ekologija ir dėl jūsų sprendimų mes dabar turime ekologinę krizę” – arogantiškai išsakė savo istorijos žinias mergina.

Tačiau ji nemanė, kad tikrąją istoriją žinanti močiutė prabils ir pasidalins savo išmintimi. 

“Mano laikais, kai buvau jauna, mes gėrėme pieną, limonadą ir alų iš daugkartinio naudojimo butelių, kuriuos grąžindavome į parduotuvę. Joje jos būdavo plaunamos ir pripildomos vėl. Tai buvo tikrų tikriausias “žaliavos perdirbimas”, nors tada nereikėjo mums net tokio termino. Taip, mes neturėjome žaliosios iniciatyvos. 

Pamenu, kai apsipirkinėjome parduotuvėse, prekes pakavome į didelius ir tvirtus maišelius iš popieriaus. Juos naudojome irgi vėl ir vėl. Kai rankenos ar koks kampas nuplyšdavo, panaudodavome juos knygoms ar sąsiuviniams aplenkti. Gaminome rankdarbius iš jų. Mes į parduotuvę eidavome pėsčiomis, mes daug judėjome ir automobilį naudodavome tik kelionėms į kitus miestus.

Mums nereikėjo bėgimo takelių ir sporto salių, nes judėti buvo mūsų kasdienybė. Mes plaudavome drabužius ir sauskelnes rankomis, o dabartinės sauskelnės perpildo pasaulio savartynus. Mes naudojome žalią energiją drabužiams džiauti – lauko vėją ir saulės spindulius. Taip, mes neturėjome “žaliosios iniciatyvos”.

Namuose mes turėjome vieną televizorių, kai dabar namai yra perpildomi prietaisais, naudojančiais elektrą. Tada mes daugiau bendravome, o ne sedėdavome prie televizorių ir kompiuterio ekranų. Gamindami maistą, viską plakėme, maišėme rankomis. Taip, mes neturėjome žaliosios iniciatyvos, už tai atleiskite, panele”.

Moteris susipakavo savo pirkinius ir išėjo, palikusi tiek kasininkę, tiek likusius pirkėjus eilėje be žodžių. Iš tiesų, tą dieną pamoką išmokau ir aš. Visų pirma, niekada negalima kritikuoti vyresnės kartos žmonių dėl to, kaip jie gyveno. Visi gyvename taip, kaip sugebame. Visi keičiamės taipogi taip, kaip sugebame. Kitas svarbus dalykas yra neversti kaltės dėl globalinių problemų kokioms nors atskiroms grupėms.

Spėju, kad ta jauna mergina per savo trumpą gyvenimą buvo kur kas neekologiškesnė, nei ta 80 metė moteris. Už ekologijos problemas atsakomybę dabar turime nešti visi, ir seni, ir jauni. Ir turtingi, ir vargšai. Kaip ir kitose gyvenimo situacijose, geriausias sprendimo būdas yra burtis į bendraminčių grupes, stengtis apsišviesti ir daryti mažus žingsnius link tvaresnio gyvenimo be pykčių, kaltinimo ir pagiežos.