Senutė pastoviai surinkdavo neteisingą numerį ir paskambindavo nepažįstamajam. Po 20 metų senolė sulaukė skambučio į duris, kuris ją išvertė iš kojų

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame sulaukę skambučio, kurio kitame gale girdėjome nepažįstamą balsą, akivaizdžiai “ne ten pataikiusį”. Surinkti ne tą numerį gali kone kiekvienas iš mūsų – tereikia padaryti vieną mažą klaidelę skaičiuose. Šios istorijos herojė darė tą pačią klaidą ir vis paskambindavo ne tuo numeriu ir skubiai padėdavo ragelį. Mike Moffit iš Floridos pirmą kartą sulaukė skambučio iš vieno nepažįstamo numerio kiek seniau nei prieš 20 metų.

Kadangi jis buvo taip išauklėtas, vyras atsiliepdavo kiekvieną kartą, net ir žinodamas, kad kažkas tikriausiai skambina ne jam. Gladys Hankerson pirmą kartą surinko ne tą numerį, kai norėjo paskambinti savo seseriai, gyvenusiai kitoje valstijoje. Moteris manė, kad renka teisingą numerį, tačiau pastoviai netyčia vietoje gyvenvietės kodo 410 ji surinkdavo 401. Tokia skaičių kombinacija nukreipė jos skambutį į Mike telefoną.

Jis atsiliepė, tačiau pasakęs, kad tokia moteris čia negyvena, jis visada išgirsdavo skubų Gladys atsiprašymą ir padėto ragelio signalą. Vyras nekreipė į tai per didelio dėmesio – juk tai nutinka kiekvienam iš mūsų. Tačiau skambučiai nesiliovė – Gladys ir toliau rinko neteisingą numerį, nes iš tiesų juk ji net nespėdavo išsiaiškinti, kur ji padarė klaidą rinkdama numerį. Po keletos tokių skambučių malonus vyras pabandė sustabdyti Gladys, kad ši nepadėtų ragelio.

Mike pradėjo pokalbį, klausdamas, kuo ji vardu ir iš kur. Gladys prisistatė ir jie kurį laiką maloniai pasišnekučiavo. Galiausiai ta pati istorija pasikartojo dar keletą kartų, nes senolei iš tiesų sunkiai sekėsi surinkti tinkamą numerį. Tačiau Mike nebuvo iš tų, kurie paprašytų nepažįstamosios jam daugiau neskambinti. Vietoje to, jis buvo malonus ir labai draugiškas. Pokalbių metu jis sužinojo, kad Gladys gyvena viena, yra išsiskyrusi ir neseniai neteko sūnaus.

Vyras suprato, kad mažiausia, ką jis gali dėl šios moters padaryti, tai kas porą savaičių keletą minučių su ja pasišnekėti. Visi žinome, kad vienatvė yra skausmingas dalykas, tad Mike nebuvo sunku praskaidrinti nepažįstamai senolei dieną ar savaitę. Gladys ir Mike draugystė įsitvirtino tada, kada senolė užsirašė tikslų Mike numerį ir pradėjo jam skambinti jau nebe netyčia. Kad ir kaip tai skambėtų keistai, Mike ir Gladys draugystė užsitęsė net du dešimtmečius.

Jie reguliariai susiskambina, pakalba ir pakelia vienas kitam nuotaiką. Tai buvo savotiška Mike misija – žodžiais padėti nepažįstamajai, paprasta draugyste, kuri nieko jam nekainavo. Laikas lėkė nepastebimai ir taip jų pažintis peraugo į tikrą draugystę. Tačiau jie niekada vienas kito nebuvo matę. Tad kai Mike su savo šeima svečiavosi Floridoje Padėkos dienos proga, jis nutarė aplankyti savo draugę, su kuria bendravo tik telefonu.

“Aš esu Mike, iš Rod Ailendo!”– pasakė nepažįstamasis prie Gladys durų, kuris visiškai nebuvo nepažįstamas. Senolė vos nenukrito nuo kojų ir stipriai apsikabino jai laiko skiriantį draugą. Kadaise buvę nepažįstami žmonės dabar tapo draugais ir net vadina vienas kitą šeima. Viskas prasidėjo dėl to, kad Gladys klaidingai surinko telefono numerį. 

„Norėčiau, kad daugiau žmonių būtų tokie, kaip Mike. Žinote, tai būtų nuostabu, o pasaulis taip pat būtų geresnis, žmonės būtų geresni“ – sakė Gladys. Pasaulis iš tiesų būtų kur kas gražesnis, jei mes lengviau sugebėtume užmegzti paprastas draugystes, su nepažįstamais žmonėmis.

Nors mes visą laiką galvojame apie žmonių skirtumus, kiekvienas iš mūsų esame kur kas panašesni vienas į kitą, nei numanome. Mike padovanojo šiai senolei puikią dovaną – laiką, kuris nieko nekainuoja, tačiau tuo pat metu yra neįkainojamas.