Vyras įtarė, kad žmona jam neištikima, todėl slapta namuose sumontavo vaizdo kameras. Tačiau kai pamatė, ką žmona veikia namie, jis skuodė tą pačią akimirką pas ją

Su Joana susipažinome dar mokykloje. Ji buvo už mane metais jaunesnė, tačiau daug laiko praleisdavome kartu tarp pamokų ir po jų. Buvome didelės kompanijos dalis, tačiau vienas kitam visada buvome išskirtiniai. Įsimylėjome vienas kitą iki ausų. Nors visi galvojo, kad tai tik jaunatviška naivi meilė, kuri greit praeis, tačiau aš žinojau, kad ji yra ta vienintelė. Iki jos turėjau merginą, tų santykių metu pastebėjau, koks esu pavydus.

Tačiau su Joana man nebuvo jokio pagrindo nerimauti. Baigę mokyklą mokėmės toje pačioje kolegijoje ir toliau buvome neatskiriami. Kai nupirkau jai žiedą, širdyje žinojau, kad elgiuosi teisingai. Norėjau sutvirtinti mūsų ryšį šventais ir stipriais santuokos įžadais. Buvau devintame danguje, kai ji sutiko. Aš nebijojau, kad ji pasakys ne, tačiau juk niekada negali žinoti. Tačiau viskas buvo gerai. Atšokome nuostabias vestuves, o šventėje buvo labai daug žmonių.

Susipažinau su jos giminaičiais, kurių niekada buvau nematęs. Susipažinau ir su jos bendradarbiais, kuriuos ji pasikvietė, nes norėjo su jais labiau susidraugauti. Negaliu pasakyti, kad Joanai trūko draugų, tačiau ji norėjo palaikyti gerus santykius su daugybe žmonių, tokia jau ji yra…
Po metų susilaukėme sūnaus. Nepaisant visų sunkumų darbuose ir šiaip neplanuotuose įvykiuose, aš buvau be galo laimingas. Turėjau nuostabią šeimą, dėl kurios gyvybę paaukočiau.

Tačiau pastebėjau, kad Joana šiek tiek pasikeitė. Anksčiau ji mane pasitikdavo su šypsena, karštu bučiniu ir puikia nuotaika. Žinau, kad susilaukus vaikų mes tapome labiau užsiemę buitimi, tačiau tai negalėjo būti tokių pokyčių priežastimi. Kai padariau jai pastabą dėl to, ji sutriko ir akivaizdžiai susijaudino. Ji prisiekė, kad viskas gerai ir kad ji tikrai nenorėjo tapti prasta žmona. Po šio mūsų pokalbio ji vėl pradėjo stengtis, pasitikdavo mane net pasidažiusi, su šypsena.

Tačiau manyje pabudo tas seniai užgęsęs pavydo jausmas ir mintys, kurių pats net negalėjau pagrįsti. Slenkant dienoms pradėjau galvoti, kad ji dažosi ne dėl manęs ir iki kol grįžtu namo, ji spėja būti man neištikima su kitu. Mūsų sūnus lankė darželį, Joanai dirbt po motinystės atostogų nesisekė vėl išeiti, tad nusprendėme, kad jai geriau būti namuose. Tad iš tiesų, ji turėjo užtektinai laiko per dieną sukti slaptam romanui.

Pradėjau būti apsėstas tos minties, tad sugalvojau sumontuoti namie slaptas kameras ir kurį laiką ją stebėti. Kai pirmą dieną išvažiavau į darbą, mano rankos drebėjo, galvojau apie tai, ką pamatysiu vaizdo įraše. Visą dieną negalėjau nurimti. Prieš važiuojant namo mobiliojo telefono aplikacijoje peržiūrėjau įrašą. Mano akyse sužibėjo ašaros. Gerai, kad manęs niekas nematė, nes niekada gyvenime viešai neverkiau, tad nustebinčiau ne vieną.

Joana pabudo anksti ryte, dar prieš nušvintant. Ji pagamina man ir sūnui pusryčius, užsipliko kavos, pati nevalgo. Nieko naujo, aš tuo metu juk mačiau, ką ji daro. Tačiau aš galvojau, kad man išėjus ji ilsisi. Labai klydau. Nuo pat 7 ryto ji dirbo, tvarkėsi, gamino, skalbė, gamino sūnaus projektus darželiui. Ji gamino du kartus per dieną, nes esame pratę valgyti skirtingą maistą pietums ir vakarienei.

Vienu momentu ji išėjo iš namų, tačiau grįžo vos po pusvalandžio su 3 maišais pirkinių. Su ašaromis stebėjau vaizdo įrašą suprasdamas, kad per visą dieną ji neturėjo laiko net prisėsti ir skirti laiko sau. Ji prisėdo tik likus 15 minučių iki mano grįžimo – tam, kad pasidažytų, giliai įkvėptų ir pasiruoštų man šypsotis. Jaučiausi kaip paskutinis nevykėlis, nes galvojau, kad šis nuostabus angelas gali nueiti kur nors į kairę.

Man tapo akivaizdu, kad prisiekusi savo meilę man prieš Dievą, ji sakė tiesą. Ji deda visas pastangas dėl mūsų šeimos. Moterys yra jau tokios, dirba milijoną darbų, kurių vyrai net nepastebi. Mes galvojame, kad dulkės namie dingsta pačios, kad maistą pagaminti trunka 5 minutes, kad skalbiniai spintoje susilanksto patys.

Esame tikri mulkiai, jei net nesuvokiame, kiek moteris buityje praleidžia laiko nuobuodiems darbams atlikti, kuriuos jos ir atlieka, nesiskųsdamos. Tą pačią akimirką nuskuodžiau į gėlių parduotuvę ir nupirkau jai gražiausią, didžiausią ir spalvingiausią puokštę. Kai ji nematė, išmontavau ir išmečiau kameras. Daugiau niekada neabejosiu ta, kurią pasirinkau eiti kartu gyvenimo keliu. Ne ją turėjau stebėti per kameras, o atsigręžti į save.